Europos saugumas prasideda nuo uostų

Ar gerai jaustumėtės, jei nepažįstamas žmogus turėtų jūsų namų raktus? Tikriausiai ne. Tačiau visoje Europoje mes leidžiame užsienio valstybėms turėti raktus nuo mūsų durų - uostų - ir kontroliuoti prieigą prie mūsų ekonomikos vartų.

Europos uostai yra mūsų konkurencingumo, saugumo ir atsparumo pagrindas. Juose aptarnaujama daugiau kaip 74 proc. išorės prekybos ir sukuriama daugiau kaip 423 000 tiesioginių darbo vietų. Be to, uostai kasmet aptarnauja 395 mln. keleivių ir prisideda prie ekonomikos augimo, pasirengimo gynybai ir energetikos pertvarkos.

Uostai nebegali būti laikomi neutraliomis komercinėmis erdvėmis. Europa pernelyg ilgai sutiko, kad užsienio šalių vyriausybės ir su valstybėmis susijusios bendrovės galėtų investuoti į kai kuriuos strategiškai svarbiausius mūsų uostus ir turėti juose akcijų paketus. Išorės subjektams suteikėme tiesioginę prieigą prie mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros. Kinija yra pavyzdys, kas gresia. Trys didžiausi Pekino uostų investuotojai - valstybinės bendrovės COSCO ir China Merchants Ports bei Honkonge įsikūrusi "CK Hutchison" - valdo mažumos arba kontrolinį akcijų paketą maždaug 30 ES uostų terminalų. Tarp jų yra ir judriausių ES uostų terminalai: Roterdame, Antverpene ir Briugėje bei Hamburge. Norint išvengti "vandens lovos" efekto, reikia europinio požiūrio.

Laikas nustoti būti naiviems: vis konkurencingesnėje geopolitinėje aplinkoje priklausomybė nuo užsienio investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūrą kelia rimtų klausimų dėl saugumo, skaidrumo ir atsparumo.

Tačiau tai susiję ne tik su geopolitika. Uostai, kuriuose silpna priežiūra, yra uostai, kuriuose klesti nusikaltėlių tinklai. Europa jau dabar yra didžiausia pasaulyje kokaino rinka, o didžioji jo dalis atkeliauja jūra per tuos pačius terminalus, kurių kontrolę prarandame. Šiuo metu griežtesnė kontrolė viename uoste tik perkelia problemas į kitą uostą. Mums reikia geresnio bendradarbiavimo, dalijimosi informacija ir skubių veiksmų, kad sustabdytume nusikaltėlių tinklų naudojimąsi mūsų uostais. Neskaidrus uostų valdymas taip pat kelia pavojų visuomenės saugumui.

Todėl Europos liaudies partijos frakcija palankiai įvertino šių metų pradžioje Europos Komisijos pristatytą uostų strategiją. Komisijos strategijoje pagaliau pereita į kitą lygmenį ir sprendžiami saugumo klausimai, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į Europos uostų politiką. Joje teisingai akcentuojama rizika, susijusi su užsienio nuosavybės teise, ir užtikrinama, kad valstybės narės galėtų garantuoti prieigą ir veiklos kontrolę.

Tikrasis pažeidžiamumas susijęs ne tik su terminalų savininkais. Jie susiję su tuo, kas juos valdo, kas tvarko duomenis, kas tiekia programinę ir techninę įrangą. Kinija yra akivaizdus pavyzdys, kaip šie sluoksniai gali kelti riziką: ji sujungia komercinę plėtrą su žvalgyba, prievarta, šnipinėjimu, sabotažu ir net karine logistika, parodydama, kad įtaka gali būti daug platesnė nei formali nuosavybė.

Turime užtikrinti, kad mūsų uostai išliktų visiškai saugūs, užkirsdami kelią papildomam užsienio nuosavybės teisei ir neleisdami užsienio subjektams vykdyti operatyvinės kontrolės. Mūsų importo ir eksporto sutrikdymo rizika yra per didelė; laiko prarasti negalima.

Kartu didžiuojamės savo uostų indėliu į Europą ir norime, kad jie išliktų konkurencingi. Tai nereiškia, kad nusigręšime nuo investicijų. Tinkamai patikrintos jos gali padėti modernizuoti mūsų uostus ir kurti darbo vietas. Tikslas - ne užsidaryti, bet užtikrinti, kad atvirumas niekada nebūtų mūsų nepriklausomybės sąskaita.

Europos uostai yra pagrindinis energijos vežėjų ir svarbiausių žaliavų įvežimo taškas, todėl jie yra svarbiausi mūsų energetiniam saugumui. Kiekviena saulės baterija, vėjo turbina ir elektrinė transporto priemonė priklauso nuo jūromis atgabenamų medžiagų. Be jų negalima užtikrinti energetikos perėjimo ir nepriklausomybės.

Galiausiai labai svarbu jau dabar turėti avarinį stabdį. Jei užsienio valstybė pasinaudos mūsų uostų kontrole, kad darytų politinį spaudimą Europai, vyriausybės turi turėti aiškų teisinį mechanizmą, kuris leistų greitai susigrąžinti kontrolę.

Priklausomybė nuo rusiškų dujų mums buvo žiauri pamoka. Kainos šoktelėjo į viršų. Šeimoms sunkiai sekėsi apmokėti sąskaitas už šildymą. Negalime ir toliau lunatikuoti į tuos pačius spąstus. Mūsų uostai - tai vartai į Europą, tad nustokime atidavinėti raktus.