Europoje reikia 10 milijonų naujų būstų

10 milijonų. Būtent tiek naujų būstų Europai reikės artimiausiais metais, kad būtų įveikta būsto krizė. Galimybės įsigyti būstą trūkumas tapo didžiule problema visoje ES, kuri daro įtaką žmonių gyvenimui ir slopina mūsų Sąjungos konkurencingumą. Mes nestatome ir neremontuojame pakankamai, be to, tai darome nepakankamai greitai. Europos Parlamentas įsteigė pirmąjį istorijoje specialųjį komitetą būsto krizei spręsti, kuriam buvo pavesta viena užduotis: parengti pirmąjį Europos veiksmų planą, skirtą skubiai spręsti šį iššūkį.

Praėjusį kovą Europos Parlamente didele balsų dauguma priimtoje ataskaitoje išdėstytas aiškus kelias: stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, skatinti būsto statybą ir renovaciją, gerinti galimybes gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kurti tikslinę politiką tiems, kuriems to labiausiai reikia, ir gerinti keitimąsi duomenimis.

Tikrasis iššūkis – pereiti nuo daugiapakopio koordinavimo prie veiksmų ir spręsti problemos šaknį: būsto trūkumą. Būtina skubiai išspręsti šį milžinišką 10 milijonų būstų trūkumą. Skaičiai tiesiog nesutampa. Neišvengiama, kad kainos patirs stiprų augimo spaudimą. Parlamento ataskaitoje ne tik išdėstytos priežastys, bet ir siūlomos konkrečios priemonės padėčiai pakeisti.

ES turi savo dispozicijoje priemones. Žinome, kad būtina spartinti reguliavimo supaprastinimo procesą. Per didelė biurokratija smaugia statybų sektorių. Turime teikti prioritetą Būsto supaprastinimo paketui ir Statybos paslaugų aktui. Turime užtikrinti žemės sklypų prieinamumą. Turime pagreitinti leidimų išdavimo procesą. Nepriimtina, kad sprendimas dėl statybos leidimo paraiškos gali būti priimtas tik po dvejų metų. Mokesčių našta turi būti sumažinta. Siūlome PVM direktyvos reformą, kad būtų galima taikyti itin sumažintą tarifą. Turime skatinti inovacijas statybos sektoriuje: industrializacija, modulinė arba surenkamoji statyba gali padėti išspręsti šią problemą. Teisinis tikrumas yra būtinas nekilnojamojo turto rinkai.

Jei rimtai siekiame sumažinti deficitą ir pastatyti 10 mln. būstų, turime sutelkti kapitalą. Viešųjų lėšų niekada nepakaks. Būtina pritraukti privačias investicijas. Turime užtikrinti, kad kreditai pasiektų mažas ir vidutines statybos įmones. Turime skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Europos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį per Europos investicijų banką ir paskelbtą visos Europos būsto investicijų platformą. 

Parlamentas aiškiai pareiškė: turime imtis veiksmų tiek pasiūlos, tiek finansavimo srityse. Europos Komisija turi nemažai veiksmų laisvės. Taigi, ko trūksta? Politinės valios, sveiko proto ir ryžto pasiekti rezultatų. Pirmasis Komisijos pasiūlymas, skirtas būsto krizei įveikti, nepataiko į tikslą. Rugsėjo 9 d. Komisija pateikė pirminį priemonių paketą, įskaitant rekomendacijų valstybių narėms rinkinį ir teisės akto pasiūlymą dėl prieinamų būstų. Tarp rekomendacijų yra keletas, kurias verta pabrėžti: statybos leidimų išdavimo ir licencijavimo procesų pagreitinimas, statybos trukmės sutrumpinimas iki 60 dienų, palankesnių sąlygų jaunimui įsigyti būstą sudarymas ir geresnis Europos lėšų panaudojimas. Skamba gerai, tačiau kol kas tai ir yra viskas – tik rekomendacijos.

Tačiau antrasis šio paketo pasiūlymas, vadinamasis „Prieinamų būstų įstatymas“, kelia didelį nusivylimą. Juo siekiama reguliuoti trumpalaikį turistų apgyvendinimą, nepaaiškinant, kaip tai padės išspręsti būsto problemą, o vietoj to siūlomi apribojimai antrųjų būstų ar žemės, nenaudojamos kaip pagrindinė gyvenamoji vieta, įsigijimui. Tokios idėjos tiesiogiai prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Europos projekto principams, pavyzdžiui, privačios nuosavybės apsaugai, laisvai konkurencijai ir rinkos ekonomikai. Ir ne tik tai: tai yra priemonė, kuri jau buvo išbandyta kitose šalyse – Prancūzija ir Šveicarija yra du pavyzdžiai. Remiantis įvairiais tyrimais, tokios priemonės gali iš dalies pažaboti kainas, tačiau jos taip pat daro neigiamą poveikį užimtumui ir ekonominei veiklai. Vargu ar tai gali būti geriausios praktikos pavyzdys sprendžiant mums iškilusią problemą.

Atrodo, kad Komisijos pasiūlymas labiau kyla iš ideologinių prietarų ir politinių interesų nei iš nuoširdaus noro išspręsti būsto problemą. Europos Komisijos narys Dan Jørgensen ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera klysta savo požiūriu. Atrodo, kad jie bando pakartoti tam tikrus Ispanijos vyriausybės būsto politikos aspektus, kurie skatina intervencionizmą, riboja kainas, atbaido investuotojus ir mažina pasiūlą. Tai priemonės, kurios tik pagilina krizę, ir būtent dėl to Europos Parlamentas, baigdamas rengti savo pranešimą, jas jau atmetė.

Mes neišspręsime Europos būsto trūkumo problemos reguliuodami jos pasekmes, kaip siūlo politinė kairė. Turime skatinti augimą ir gerovę. Mums skubiai reikia pritraukti investicijas, o ne jas atbaidyti. Norėdami tai pasiekti, turime supaprastinti teisės aktus, sumažinti biurokratiją, sumažinti mokesčius, skatinti inovacijas ir pritraukti tiek viešąsias, tiek privačias lėšas. 10 milijonų naujų būstų: turime planą, kaip tai įgyvendinti; dabar mums reikia ryžto.