EPP frakcijos pozicijos dokumentas „Migracijos panaudojimas: tvirtas, teisingas ir į ateitį orientuotas požiūris“

Įvadas

EPP frakcija pasisako už Europą, kuri saugo savo sienas ir kovoja su neteisėta migracija. Siekiame sustabdyti nekontroliuojamą migraciją, kad Europos gebėjimas integruoti tuos, kurie turi teisę čia gyventi, nebūtų pernelyg apsunkintas.

Migracijos ir prieglobsčio pakto priėmimas buvo svarbus žingsnis siekiant labiau kontroliuojamos Europos migracijos politikos. Tačiau iššūkiai išlieka, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu. EPP frakcija ir toliau bus varomoji jėga, nukreipianti Europą link tvirto, teisingo ir į ateitį orientuoto požiūrio į migraciją.

Matome, kad reikia drąsių naujų priemonių, siekiant greitai grąžinti asmenis, neturinčius teisės gyventi Sąjungoje, sustiprinti mūsų išorines sienas ir apsaugoti Šengeno erdvę, nugalėti kontrabandininkus bei užkirsti kelią trečiųjų šalių ar priešiškų nevalstybinių veikėjų bandymams panaudoti migrantus kaip ginklą.

Mūsų prioritetai yra aiškūs. Įgyvendinsime 9 punktų planą, skirtą pagrindiniams migracijos iššūkiams, su kuriais susiduria mūsų žemynas, įveikti. Žengiame tolesnius žingsnius siekdami sukurti migracijos politiką, kuri būtų naudinga mūsų Sąjungai ir jos piliečiams.

Preambulė

Migracija yra didelis iššūkis Europai ir tebėra susirūpinimą keliantis klausimas. Nors 2024 m. pradėjome stebėti neteisėtų atvykimų skaičiaus mažėjimą, o tai patvirtina EPP frakcijos vykdomos ir įgyvendinamos politikos veiksmingumą, daugelis valstybių narių, ypač esančių priekinėje linijoje ir palei ES rytines sienas, tebesusiduria su dideliu migracijos spaudimu.

Atsižvelgdami į tai, nors ir visiškai pritariame tvirtai, bet teisingai migracijos ir prieglobsčio sistemai, atitinkančiai tarptautinę ir ES teisę, matome skubų poreikį taikyti griežtesnes priemones tiems, kurie privalo išvykti iš ES, taip pat užkirsti kelią įvažiuoti tiems, kurie neatitinka būtinų sąlygų. Taisyklės yra skirtos mūsų piliečiams apsaugoti, o jų laikydamiesi mes taip pat galime padėti tiems, kuriems apsauga tikrai reikalinga. Tam nacionalinės institucijos, ypač teisėsaugos institucijos, turi turėti reikiamų lėšų, priemonių ir teisinio tikrumo. Norime tvirtai išlaikyti pusiausvyrą tarp teisėtai ES gyvenančių asmenų pareigų ir teisių. Norime užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų pajėgumų ir priemonių veiksmingai valdyti migraciją bei išvengti pernelyg plačios ES teisės taikymo interpretacijos.

1 skyrius: Grąžinimo politika

Iki šiol veiksmingai vykdoma tik 20 % grąžinimo sprendimų, nors veiksminga grąžinimo politika yra gyvybiškai svarbi migracijos valdymui. Valstybės narės privalo turėti veiksmingą teisinį ir operatyvinį priemonių rinkinį, kad galėtų vykdyti grąžinimo sprendimus ir atgrasyti nuo neteisėto atvykimo bei buvimo šalyje, remdamosi tokiomis priemonėmis kaip finansinės garantijos ar sulaikymas už reikalavimų nesilaikymą. Sieksime palengvinti grąžinimo sprendimų įgyvendinimą ir išvengti nereikalingos administracinės naštos vykdymo institucijoms. Raginame sustiprinti „Frontex“ vaidmenį, taip pat leidžiant jai dalyvauti grąžinimo operacijose tarp trečiųjų šalių. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl grąžinimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama: grąžinimo sprendimų abipusį pripažinimą, trumpesnius apeliacinio skundo pateikimo terminus, griežtesnius įpareigojimus asmenims, kuriuos reikia grąžinti, ir pasekmes už reikalavimų nesilaikymą, pagreitintas procedūras įtariamiesiems nusikaltėliams, įskaitant išplėstus sulaikymo ir judėjimo laisvės apribojimo pagrindus, veiksmingesnes priemones kovai su pabėgimu, taip pat ribotą apeliacinio skundo sustabdantį poveikį. Priverstinis grąžinimas turi išlikti patikima galimybe, o savanoriškas išvykimas turi būti ribojamas, kai jis sudaro rimtą kliūtį veiksmingam grąžinimo įgyvendinimui.

Pasekmės už reikalavimų nesilaikymą turi būti griežtos. Taip pat turi būti numatyta valstybių narių pareiga imtis visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos žinotų grąžintino asmens buvimo vietą ir kad asmuo liktų valdžios institucijų žinioje, kol jis faktiškai neišvyks iš valstybės narės teritorijos. Asmenims, kurie grąžinami prievarta, turi būti taikomas ilgalaikis draudimas atvykti į ES, įskaitant nuolatinį ir neribotos trukmės draudimą tiems, kurie kelia grėsmę saugumui. Mes palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pagal tarptautinius standartus būtų steigiami grąžinimo centrai už ES ribų, ir raginame ją toliau ieškoti novatoriškų sprendimų kovai su neteisėta migracija bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis.

2 skyrius: Išorinių sienų apsauga ir stiprinimas

ES išorinių sienų apsauga yra būtina veiksmingam migracijos valdymui. ES ir Šengeno erdvėje valstybės narės ir toliau yra atsakingos už sprendimą, kas įvažiuoja į jų teritoriją. Veiksmingas sienų valdymas taip pat apima mūsų gebėjimą reaguoti į daugybę mišrių grėsmių, įskaitant, bet neapsiribojant, migrantų panaudojimą kaip ginklą. Turime užtikrinti tvirtesnes išorines sienas, vykdydami išsamesnę ir griežtesnę neteisėtai atvykstančių asmenų patikrą. Visose ES išorinėse sienose turi būti įdiegtas visapusiškas elektroninis stebėjimas, kurį turi papildyti struktūrinės ir techninės sienų apsaugos priemonės. Ypač svarbu stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis agentūromis kaip „Frontex“, „Europol“ ir „Eurojust“ bei remti valstybes nares. „Frontex“ turi būti pertvarkyta į visapusiškai veikiančią Europos sienų agentūrą, aprūpintą naujausiomis, pažangiomis stebėjimo technologijomis, tokiomis kaip dronai, dirbtinis intelektas ir biometrinės sistemos. „Frontex“ veikla turėtų būti išplėsta į atokiausius regionus, užtikrinant visapusišką sienų apsaugą. Būtina nedelsiant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Afrikos šalimis ir kitomis partnerėmis. Įsipareigojame trigubai padidinti jos personalą iki 30 000 darbuotojų ir kuo greičiau priimti reikiamus teisės aktus, įskaitant biudžeto pakeitimus. Valstybės narės, veikdamos koordinuotai ir pasinaudodamos ES finansavimu, turėtų įsteigti regioninius sienų saugumo centrus vietovėse, patiriančiose migracijos spaudimą. Taip pat turime skirti Europos lėšų fizinei infrastruktūrai, elektroninės sienų apsaugos tobulinimui ir kitoms novatoriškoms sienų stebėjimo priemonėms. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, turime pakeisti požiūrį – pereiti nuo sienų apsaugos prie sienų gynybos. Kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti užtikrinti nauji finansiniai ištekliai, skirti visoms šios srities reikmėms patenkinti.

3 skyrius: Strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Nekontroliuojama migracija kelia naštą viešosioms paslaugoms, trikdo vietos ekonomiką ir skatina socialines įtampas, ypač pirmosios linijos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje ar Graikijoje, taip pat mažesnėse ir geografiškai pažeidžiamose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Kipre ir Maltoje, o tai daro poveikį ir antrinio judėjimo šalims, pavyzdžiui, Vokietijai ar Prancūzijai. Strateginės partnerystės su trečiosiomis šalimis yra itin svarbios migracijos valdymui. Bendradarbiavimas turi būti sutelktas į pagrindinių priežasčių šalinimą, gebėjimų stiprinimą ir sienų valdymo gerinimą, kovą su neteisėtu išvykimu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis bei grąžinimo palengvinimą. Susitarimai, sudaryti su Tunisu, Egiptu ar Libanu, rodo mums kelią, kuriuo turime eiti. Vien tik ES ir Tuniso susitarimas davė apčiuopiamų rezultatų – vien šiais metais neteisėtų atvykimų į Italiją skaičius sumažėjo 60 %. Raginu Komisiją užbaigti derybas su Maroku ir, jei įmanoma, pradėti naujas derybas. Šias pastangas sustiprins struktūruoti dialogai, operatyviniai „Frontex“ dislokavimai ir tikslinis ES finansavimas. Taip pat būtina sudaryti susitarimus su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Senegalu ir Mauritanija, dėl „Frontex“ dislokavimo, kuris yra ypač svarbus siekiant kontroliuoti neteisėtų migrantų išvykimą į Kanarų salas – naują nelegalios migracijos į Europą vartus. Atsakomybės už gelbėjimą jūroje ir jūrų teisės vykdymo pasidalijimas taip pat turi būti strateginių partnerysčių dalis, įskaitant saugius uostus, kuriuose būtų išlaipinami išgelbėti migrantai. Visos susijusios valstybės, įskaitant Afrikos valstybes, privalo atlikti savo dalį darbo. ES parama trečiosioms šalims turėtų apimti jų administracijų skaitmeninimą, patikimos civilinės būklės registravimo sistemos sukūrimą ir biometrinių bei saugių pažymėjimų išdavimą, leidžiantį mums keistis biometriniais duomenimis saugiomis sąlygomis. ES privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis – diplomatinėmis, ekonominėmis ir vystomojo bendradarbiavimo – siekdama sukurti stipresnes, veiksmingesnes ir abipusiai naudingas partnerystes. Vystymosi pagalba turėtų būti teikiama pirmiausia toms šalims, kurios rodo įsipareigojimą migracijos valdymo srityje. Patobulinti vizų mechanizmai turėtų atgrasyti nuo piktnaudžiavimo ir užkirsti kelią grėsmėms. Be to, turi būti numatytos pasekmės, jei bendradarbiavimo nėra. Trečiosios šalys, kurios nebendradarbiauja užkertant kelią neteisėtam išvykimui arba įgyvendinant readmisijos susitarimus ar susitarimus, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, neturėtų gauti ES lėšų ar vizų. Tokie sprendimai turėtų būti patvirtinti ES lygmeniu ir vienodai taikomi visose valstybėse narėse.

4 skyrius: Šengeno erdvės apsauga

Šengeno erdvė yra vienas iš apčiuopiamiausių Europos integracijos pasiekimų ir vienas iš pagrindinių Europos projekto ramsčių. Pastaraisiais metais Šengeno erdvė patyrė nepaprastą spaudimą dėl grėsmių, kurias kelia terorizmas, radikalizacija, organizuotas nusikalstamumas ir neteisėti trečiųjų šalių piliečių antriniai judėjimai. EPP frakcija pasisako už saugią ir be sienų Šengeno erdvę, kuri tuo pačiu pripažįsta valstybių narių teisę vėl įvesti laikiną vidaus sienų kontrolę kaip kraštutinę priemonę, taikomą išimtiniais atvejais, proporcingai, ribotą laiką ir panaikinamą, kai tik grėsmės išnyks. Ne valstybės narės, o pačios nuolatinės ir besikeičiančios grėsmės kelia pavojų Šengeno erdvės vientisumui. Šengeno erdvės atsparumas priklauso nuo veiksmingo išorės sienų valdymo ir patikimų IT sistemų bei duomenų bazių, tokių kaip SIS ir VIS. Raginame skubiai pradėti naudoti EES ir ETIAS sistemas. Vizų prašymų teikimo procesų supaprastinimas, skaitmeninimas, personalo pajėgumų didinimas regionuose, kuriuose yra didelė paklausa, ir geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbūs žingsniai siekiant užtikrinti saugesnę Šengeno erdvę.

5 skyrius: Europos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas

Europos paktas dėl prieglobsčio ir migracijos, nors ir yra istorinis, yra tik pagrindas, kuriuo remdamiesi turime sukurti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą visais jos aspektais. Tai geras pradžios taškas, tačiau to nepakanka. Reikia koordinuoto ir laiku įgyvendinamo pakto, atsižvelgiančio į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse bei veiksmingai įtraukiančio ir remiančio tiek regionines, tiek vietos valdžios institucijas. Suderintos prieglobsčio sistemos turi aiškiai atskirti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, nuo ekonominių migrantų. Saugios išorės sienos ir veiksmingos procedūros yra itin svarbios siekiant užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą ir solidarumą tarp valstybių narių. Valstybės narės, remiamos Komisijos, privalo visapusiškai įgyvendinti priimtus ES teisės aktus ir užtikrinti esamų teisės aktų taikymą. Turime laiku atlikti išsamią peržiūrą ir visapusiškai pasinaudoti saugios trečiosios šalies koncepcija, siekdami sumažinti atvykstančiųjų skaičių. Nustatyti ryšio kriterijai neatitinka tikslo ir turi būti panaikinti.

Europa nėra ir negali būti laikoma vienintele visų nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų paskirties vieta. Būtina atsižvelgti į ribotus išteklius ir ribotus priėmimo pajėgumus. Taip pat reikia atnaujinti reglamentą dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo, siekiant atsižvelgti į pasikeitusią prieglobsčio prašymų realybę. Taikant Dublino mechanizmą, visos pastangos turėtų būti nukreiptos į perkėlimų įgyvendinimą per veiksmingus ir patikimus terminus, taip atgrasant nuo neteisėtų antrinių judėjimų.

Papildydama Pakto įgyvendinimą, Sąjunga gali nustatyti priemones, skirtas skatinti ir remti valstybių narių veiksmus teisėtai šalyje gyvenančių asmenų integracijos srityje. Integracija yra abipusis procesas, reikalaujantis, kad migrantai mokytųsi vietos kalbų, gerbtų papročius ir įstatymus bei prisidėtų prie visuomenės gyvenimo. Prieš leidžiant šeimos susijungimą, turėtų būti įrodyta integracija ir finansinis stabilumas. Integracijos priemonės turėtų padėti kovoti su radikalizavimusi ir paralelinėmis visuomenėmis.

6 skyrius: Kova su migrantų gabenimu

Daugiau nei 90 % neteisėtų migrantų pasikliauja kontrabandininkais. Pastebėta, kad migrantų kontrabandininkai ir prekiautojai žmonėmis tampa vis smurtingesni, kelia pavojų mūsų sienos apsaugos pareigūnams visais lygiais ir kelia grėsmę mūsų vidaus saugumui. Norint išardyti kontrabandos tinklus, būtinas glaudesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas, žvalgybos informacijos ir duomenų keitimasis, pažangių technologijų naudojimas bei geresnis koordinavimas tarp valstybių narių ir kitų Teisės ir vidaus reikalų srities agentūrų. Reikia sustiprinti „Frontex“, „Europol“ ir „Eurojust“, kad jos galėtų geriau remti valstybes nares nustatant, tiriant ir traukiant baudžiamojon atsakomybėn už visų formų organizuotą nusikalstamumą, ypač migrantų kontrabandą ir prekybą žmonėmis, įskaitant ir neprievartinius tyrimo įgaliojimus. Taip pat turime sustiprinti teisinį pagrindą, siekdami užkirsti kelią neteisėto atvykimo, tranzito ir buvimo palengvinimui, nustatydami aukštesnes minimalių bausmių ribas, įskaitant transporto operatorius. Kontrabandininkai ir prekiautojai žmonėmis paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijose rado būdą išnaudoti pažeidžiamus asmenis, pasinaudoti valstybių narių jurisdikcija ir atsakomybe bei tęsti savo neteisėtą veiklą, naudodami gelbėjimo pastangas kaip priemonę savo nusikalstamų tinklų išlaikymui ir dar daugiau gyvybių pavojui kelti. Visi veikėjai, įskaitant pilietinę visuomenę, privalo laikytis teisės aktų. Elgesio kodeksas pilietinės visuomenės organizacijoms, vykdančioms paieškos ir gelbėjimo operacijas, turėtų užtikrinti tarptautinės teisės laikymąsi ir kartu atgrasyti nuo išnaudojimo prekiautojų žmonėmis. „Sekti pinigus“ (follow the money) požiūris yra itin svarbus siekiant išardyti kontrabandos tinklus, visapusiškai pasinaudojant Kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLA) ir įgyvendinant veiksmingas taisykles dėl konfiskavimo bei įrodinėjimo pareigos perkėlimo. Raginame peržiūrėti EPPO įgaliojimus, kad į juos būtų įtrauktas migrantų kontrabanda kaip organizuoto nusikalstamumo dalis.

7 skyrius: Kova su migrantų instrumentalizavimu ir panaudojimu kaip ginklu

ES privalo kovoti su priešiškų veikėjų vykdomu migrantų instrumentalizavimu ir paverčimu ginklu. Reikia užkirsti kelią pažeidžiamų žmonių naudojimui kaip ginklo prieš mus siekiant finansinės ar politinės naudos. Mūsų sienų apsauga nuo tokių priešiškų veiksmų taip pat reiškia instrumentalizuotų migrantų žmogaus teisių apsaugą. Turime išnaudoti visą turimų priemonių spektrą, įskaitant galimybes, kurias suteikia Šengeno sienų kodeksas ir Krizių reglamentas. Dabartinės prieglobsčio taisyklės turi būti pritaikytos naujiems iššūkiams spręsti, siekiant išvengti, kad autoritariniai režimai pasinaudotų teisinėmis spragomis. Siekiant veiksmingai kovoti su šiomis hibridinėmis grėsmėmis tiek prie ES išorės sienų, tiek pačiose valstybėse, reikalingas išsamesnis instrumentalizavimo ir panaudojimo kaip ginklo apibrėžimas. Būtina pasiūlyti geresnes taisykles dėl vežėjų įsipareigojimų, taip pat numatyti aiškias sankcijas už jų nesilaikymą, įskaitant draudimą vykdyti veiklą ES. Be to, pabrėžiame, kad užtikrinti savo saugumą ir teritorinį vientisumą visomis priemonėmis yra valstybių narių prerogatyva ir pareiga. Todėl reikia apsvarstyti jau Sutartyse įtvirtintas nepaprastąsias priemones, įskaitant laikiną nukrypimą nuo antrinės teisės aktų, pavyzdžiui, teisės į prieglobstį, kai migrantai instrumentalizuojami kaip ginklai prieš ES, valstybes nares ir mūsų visuomenes. Turėtų būti sukurtos ES greitojo reagavimo grupės, kad būtų galima valdyti bandymus pasinaudoti migrantais prie sienų, kuriuos skatina valstybės remiami destabilizavimo veiksmai.

8 skyrius: Darbo jėgos migracija

Tinkamai valdoma teisėta migracija gali padėti reaguoti į kintančius darbo rinkos poreikius, patenkinti dabartinius ir būsimus įgūdžių poreikius bei užtikrinti dinamišką ekonomiką. Tačiau ji gali kompensuoti vietos darbo jėgos mažėjimą tik tuomet, jei naujai atvykusių žmonių talentai ir įgūdžiai atitinka valstybių narių poreikius, o tai padeda užtikrinti tokios ES programos kaip „Mėlynoji kortelė“. Skirtumai švietimo, kultūrinių ir kalbos aspektų atžvilgiu gali kelti socialinių iššūkių. Siekiant maksimaliai išnaudoti legalios migracijos teikiamą naudą, turime derinti talentų pritraukimo politiką ir migracijos kelius su tvirtomis trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis priemonėmis, skirtomis įtraukčiai ir integracijai remti. Šios pastangos suteikia galimybę legaliems migrantams visapusiškai prisidėti prie ES plėtros ir bendros gerovės. Legali migracija turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį platesnėse diskusijose, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, siekiant veiksmingai valdyti migracijos srautus. Šiuo atžvilgiu stebėsime Europos Komisijos siūlomas iniciatyvas, pavyzdžiui, ES talentų rezervą ir ES talentų partnerystes, tuo pačiu gerbdami valstybių narių suverenumą ir padėdami pažaboti neteisėtą migraciją.

9 skyrius: Žvilgsnis į ateitį – ateities iššūkiams pritaikyta migracijos ir prieglobsčio politika

ES privalo pritaikyti migracijos politiką, remdamasi geriausia pasauline patirtimi ir tendencijomis, spręsdama ne tik neatidėliotinus iššūkius, bet ir atsižvelgdama į būsimą migracijos dinamiką. Mūsų du pagrindiniai prioritetai turi būti neteisėtos migracijos sustabdymas ir sprendimų dėl grąžinimo vykdymas. Italijos ir Albanijos protokolas yra pirmasis, tačiau lemiamas novatoriškas žingsnis, skirtas atgrasyti nuo neteisėtos migracijos ir sužlugdyti kontrabandininkų verslo modelį, nes jis parodo, kad prieglobsčio prašymo pateikimas ir nagrinėjimas saugiose trečiosiose šalyse, kaip pagrindinė taisyklė, yra įmanomas. Raginame Komisiją toliau tęsti diskusijas dėl regioninių iškrovimo platformų abiejose Viduržemio jūros pusėse ir kitų novatoriškų sprendimų, kur prieglobsčio prašytojai galėtų būti saugiai priimami, o jų prašymai – vertinami veiksmingai, oriai ir humaniškai. Be to, Komisija turi siekti, kad už ES ribų būtų įsteigti ES valdomi centrai, į kuriuos būtų galima perkelti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečius, kuriems priimti grąžinimo sprendimai, kol jie laukia galutinio išsiuntimo (grąžinimo centrai). 1951 m. Pabėgėlių konvencija atliko lemiamą vaidmenį apsaugant nuo persekiojimo bėgančius žmones. Tačiau nuo jos priėmimo pasaulinė padėtis smarkiai pasikeitė, atsirado scenarijai, kurių Konvencija nenumatė. Be to, papildomos apsaugos sąvoka lėmė dvigubos sistemos sukūrimą, kuri menkina Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos veiksmingumą ir kelia iššūkį ES vidaus solidarumui. ES turi inicijuoti dialogą dėl Ženevos konvencijos pritaikymo prie dabartinio pasaulio, siekdama sukurti darnią ir išsamią sistemą, kuri užtikrintų tvirtą pabėgėlių apsaugą ir kartu atsižvelgtų į valstybių narių teisėtus susirūpinimus dėl saugumo ir migracijos valdymo. Toks aktyvus įsitraukimas dar kartą patvirtintų ES įsipareigojimą žmogaus teisėms ir jos lyderystę kuriant lanksčią tarptautinę pabėgėlių apsaugos sistemą.