Nutraukti tylą psichikos sveikatos srityje

Ar Europa gali sau leisti ignoruoti psichikos sveikatą?

Kiekvieną spalį trumpam stabtelime ir kalbame apie psichikos sveikatą. Tačiau milijonams europiečių tai nėra vienadienis klausimas. Tai kasdienybė. Tai studentas, bijantis išeiti iš bendrabučio kambario. Jau kelias savaites nemiegojęs tėvas. Slaugytoja, kuri teikia slaugą, bet negali jos paprašyti.

Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema - psichikossveikata yra visuotinė žmogaus teisė - turėtųne tik susilaukti atgarsio. Ji turėtų skambinti pavojaus varpais, nes skaičiai liūdnai byloja: kas aštuntas žmogus pasaulyje gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais. Europoje beveik pusė visų piliečių (46 %), remiantis 2023 m. birželio mėn. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, teigia, kad per pastaruosius metus patyrė emocinį ar psichologinį stresą. O iš tų, kurie kovojo, daugiau nei pusė nesulaukė profesionalios pagalbos.

Pandemija praskleidė uždangą to, ką daugelis jau žinojo. Izoliacija, finansinė įtampa ir baimė sukūrė tobulą audrą. Tačiau audra nepraėjo. Net ir dabar ilgi laukiančiųjų sąrašai, nepakankamas paslaugų finansavimas ir stigma neleidžia žmonėms gauti reikiamos pagalbos.

Kaina? Ne tik emocinė. Tai ir ekonominė kaina. Naujausiais turimais duomenimis, psichikos sveikatos problemos ES kasmet kainuoja daugiau kaip 600 mlrd. eurų, o tai sudaro daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP. Tai - prarastas produktyvumas, praleistos nedarbingumo dienos ir sugriautas gyvenimas.

Piliečiai visoje ES kalba apie tai. Vis dažniau skaitome apie sunkią jaunų žmonių padėtį visoje Europoje, kurie susiduria su tokiomis problemomis kaip perdegimas ir kovoja su psichikos sveikatos problemomis. Jie atspindi paslėptą žmogiškąją kainą, kuri slypi už duomenų: skausmą, kuris nerodomas skaičiuoklėse, bet pasireiškia nutrauktais gyvenimais ir sustabdyta ateitimi. Tačiau, net ir didėjant informuotumui, atotrūkis tarp poreikių ir galimybių tebėra didelis.

Psichikos sveikatos priežiūra vis dar yra pašto kodų loterija. Geografinė padėtis, pajamos ar net amžius gali nulemti, ar žmogus gaus pagalbą, ar ne.

Todėl EPP grupė siekia naujo požiūrio. Tokį, pagal kurį psichikos sveikata būtų ten, kur jai ir priklauso - ES politikos formavimo centre.

Dar 2023 m. pasisakėme už tai, kad būtų įsteigtas specialus visuomenės sveikatos komitetas. Tai buvo tik pradžia. Šiandien šis komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir svarbiausiais ekspertais, kad rinktų duomenis, formuotų strategiją ir reikalautų institucijų atsakomybės.

Geresni duomenys reiškia ankstyvą ligos nustatymą. Ankstyvas nustatymas reiškia geresnius rezultatus. Tačiau tai ne tik skaičiai. Tai susiję su žmonėmis, ypač jaunimu. Europos jaunimas patiria precedento neturintį stresą, nerimą ir depresiją. ELP frakcija ragina mokyklose organizuoti psichikos sveikatos mokymą, teikti daugiau paramos mokytojams ir šeimoms bei užtikrinti greitesnę galimybę jaunimui gauti pagalbą tiek švietimo sistemoje, tiek už jos ribų.

Taip pat manome, kad psichikos sveikatos paslaugos turi būti įperkamos ir lengvai prieinamos. Tai reiškia, kad reikia daugiau investicijų. Bet tai taip pat reiškia protingesnes investicijas: į mokymą, mokslinius tyrimus, prevenciją ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Niekas neturėtų likti nuošalyje dėl to, kad gyvena netinkamoje šalyje arba negali sau leisti tinkamo terapeuto.

Psichikos sveikatos politika negali būti laikoma šalutiniu klausimu. Ji yra sveikos, produktyvios ir atsparios Europos pagrindas. Taigi, ar Europa gali sau leisti investuoti į psichikos sveikatą? Tiesa ta, kad negalime sau to neleisti. Stipresnė Europa prasideda nuo sveikesnių protų. Paverskime psichikos sveikatą teise - ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.