EPP frakcijos pozicijos dokumentas dėl ES ir JAV santykių

Transatlantiniai ES ir JAV santykiai istoriškai buvo Vakarų geopolitinio ir ekonominio stabilumo pagrindas. Ši partnerystė, grindžiama bendromis demokratinėmis vertybėmis, saugumo interesais ir ekonominiu bendradarbiavimu, dešimtmečius atliko svarbų vaidmenį formuojant pasaulinę tvarką. Vis agresyvesnės ir autoritariškesnės Kinijos iškilimas ir neišprovokuotas bei neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tapo iššūkiu taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Kol ES ir jos valstybės narės kartu bando susidoroti su šiais istoriniais pokyčiais, antroji D. Trumpo administracija Europai iškėlė naujas realijas. Abiem pusėms naudinga išlaikyti glaudžią transatlantinę partnerystę. Nors turime prisitaikyti prie naujų realijų, ES turi išlaikyti savo vertybes. Svarbu, kad JAV gerbtų ES kaip pagrindinę pasaulio veikėją ir partnerę sprendžiant bendrus tarptautinius iššūkius. Turime išsaugoti ir stiprinti ES reguliavimo autonomiją svarbiausiose politikos srityse, ragindami visapusiškai gerbti suverenius ES sprendimų priėmimo procesus ir institucinį vientisumą. Norime, kad partnerystė būtų grindžiama pasitikėjimu ir nuspėjamumu, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti stabilumą ir ekonomikos augimą abiejose Atlanto pusėse. Todėl raginame kuo greičiau įgyvendinti ES ir JAV pagrindų susitarimą. Todėl Europos liaudies partija ragina atnaujinti euroatlantinio aljanso strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į visus naujus prioritetus ir bendradarbiavimo sritis, taip pat į naują geopolitinę tikrovę.

Šiuo metu, kai pasauliniai aljansai yra išbandomi ir iš naujo apibrėžiami, transatlantinis ryšys išlieka nepakeičiamas. Stiprinti mūsų bendradarbiavimą visais aspektais - nuo prekybos ir gynybos iki klimato ir inovacijų - yra ne tik pageidautina, bet ir būtina siekiant išlaikyti pasaulinį stabilumą ir pažangą. Mūsų sudėtingi ir gilūs santykiai apima daugybę sričių - nuo prekybos iki gynybos, nuo dirbtinio intelekto iki žemės ūkio, nuo sveikatos sektoriaus iki vandenynų diplomatijos ir tiekimo grandinės saugumo. Mes, Europos liaudies partija, primygtinai reikalaujame, kad tik stipri Europa gali užtikrinti tvirtą ES ir JAV partnerystę. Europa jau dabar gali daug ką pasiūlyti JAV, todėl turime toliau plėtoti savo stipriąsias puses ir gebėjimus įvairiose politikos srityse, o tai dar labiau sustiprins mūsų abipusiai naudingą ir pagarbią ES ir JAV partnerystę. Ši partnerystė turi būti gilinama pasitelkiant esmines bendradarbiavimo sistemas, įskaitant tolesnį ir intensyvesnį tvirtą abipusį dalijimąsi žvalgybos informacija ir koordinuotą strateginį planavimą, kad būtų veiksmingai kovojama su bendrais saugumo iššūkiais. Šiomis aplinkybėmis pakartojame, kad būtina kruopščiai taikyti ES teisės aktus, kurie yra sąžiningi ir sudaro vienodas sąlygas visiems transatlantiniams subjektams, ir kartu dėti pastangas, kad būtų panaikintas reguliavimas, kai tai būtina Europos ekonomikos konkurencingumui didinti, laikantis aukšto lygio Europos sveikatos, saugos ir vartotojų apsaugos standartų. Taip pat pabrėžiame, kad mūsų abipusis bendradarbiavimas technologijų sektoriuje skiriasi nuo kitų sektorių, nes jis yra labai svarbus užtikrinant, kad naujos technologijos būtų taikomos saugiai ir demokratiškai. Todėl su technologijomis susiję klausimai turėtų būti sprendžiami atskirai nuo kitų prekybos diskusijų, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus ir savarankiškumą nustatyti savo taisykles ir standartus.

Gynyba ir saugumas yra svarbiausios sritys, o jų biudžetai visoje ES buvo istoriškai ir seniai didinami. Žinome, kad pagaliau turime pasirūpinti savo saugumu. Todėl raginame teisingai dalytis našta su JAV NATO viduje ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, grindžiamą vienodomis sąlygomis mūsų pramonei. ES didinant investicijas į sparčiai augančią Europos gynybos pramonę, turėtume tęsti bendradarbiavimą su JAV ir užtikrinti pramonės šakų dialogą. Europos ramsčio stiprinimas NATO turi būti vykdomas kartu su didesniais ES gynybos pajėgumais, užtikrinant visišką papildomumą ir sinergiją užtikrinant euroatlantinę taiką ir stabilumą. ES ir JAV turi daug bendrų neatidėliotinų ir svarbių iššūkių bei interesų gynybos srityje, ir tai turėtų atsispindėti glaudesniame bendradarbiavime - tiek įrangos, tiek žvalgybos srityje. Tai taip pat apima bendrą strateginį mąstymą apie infrastruktūros saugumą, transporto koridorių ir svarbiausių logistikos centrų apsaugą, taip pat sąveikių judumo sistemų tobulinimą. Tapusi savarankiškesnė šioje srityje, ES gali tapti geresne strategine JAV partnere. Manome, kad ES gynyba ir NATO Europos ramsčio stiprinimas turėtų būti vykdomi bendradarbiaujant su JAV. ES turi siekti būti mažiau priklausoma nuo partnerių gynybos pramonės ir tapti strategiškai savarankiška, didinant gamybą ir inovacijas ES. Tuo pačiu metu siekti tvarios, ilgalaikės JAV karinės pagalbos ir politinės paramos Ukrainai yra svarbiausias ES prioritetas. Ukraina gali tikėtis mūsų nepalaužiamo solidarumo siekiant taikos, kuri užtikrintų gyvybiškai svarbius Ukrainos ir Europos saugumo interesus. Esame pasiryžę išlaikyti Ukrainą stiprią, kad Ukraina laimėtų karą. Tik geležinės saugumo garantijos, kurias bendrai koordinuoja transatlantinė bendruomenė, gali veiksmingai atgrasyti nuo Rusijos agresijos. Be to, turime išnagrinėti galimybes remti vieni kitų interesus ir siekti bendro požiūrio į mūsų veiksmus svarbiausiuose regionuose, pavyzdžiui, Indostane, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje arba Arktyje. Šiomis aplinkybėmis pabrėžiame Europos Arkties, besidriekiančios nuo Baltijos jūros iki Barenco jūros, kaip NATO ir ES šiaurinio flango, kuriame vis dažniau susikerta Rusijos militarizacija ir didėjančios Kinijos investicijos, svarbą. ES ir JAV "Saugumo ir gynybos dialogas" yra idealus forumas tokiems klausimams aptarti, todėl jį reikėtų pagilinti ir rengti reguliaresnius susitikimus. Be to, ypatingas dėmesys visada turi būti skiriamas mūsų artimiausioms kaimyninėms šalims, ypač Ukrainai, Vakarų Balkanams ir Pietų Kaukazui, kur mes, kaip Europos liaudies partija, ir toliau būsime pagrindiniai demokratijos puoselėjimo ir euroatlantinės integracijos proceso šalininkai. Manome, kad NATO rytinio flango atgrasymas ir gynyba išlieka svarbiausiu prioritetu. Taip pat reikia stiprinti transatlantinį įsipareigojimą Afrikai ir pietinėms kaimyninėms šalims, pripažįstant didėjančius iššūkius, susijusius su nestabilumu Afrikoje ir kituose Atlanto vandenyno regionuose. Visa tai reikalauja labiau integruoto požiūrio, apimančio saugumą, migracijos valdymą, tvarų vystymąsi ir ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą: tai sritys, kuriose JAV, NATO ir ES turi veiksmingiau koordinuoti savo veiksmus.

Taip pat būtina stiprinti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste ir Norvegija, strateginėmis ES partnerėmis ir NATO sąjungininkėmis. Be to, mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turėtų būti stiprinamas kosmoso srityje; tai strateginė sritis, kuri padeda siekti tiek ekonomikos augimo, tiek saugumo ir gynybos tikslų. Todėl tokie forumai kaip ES ir JAV dialogas kosmoso klausimais turėtų būti toliau plečiami, kad būtų sprendžiami bendri technologiniai, aplinkosaugos ir geopolitiniai uždaviniai. Kosmosas taip pat suteikia galimybių bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir mokslo srityje, įskaitant JAV ir Europos universitetų partnerystę.

Reaguojant į besikeičiančią dinamiką, taip pat labai svarbu, kad transatlantinis aljansas ir toliau būtų platforma, skatinanti ir ginanti pagrindines Vakarų vertybes: laisvę, teisingumą ir žmogaus orumą. Tai reiškia, kad tiek mūsų visuomenėse, tiek pasaulinėje veikloje reikia laikytis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principų. Didėjant autoritarinių režimų įtakai, šių vertybių stiprinimas bendradarbiaujant yra ne tik moralinis, bet ir strateginis imperatyvas.

Nors saugumo klausimai yra svarbiausi ES ir JAV santykiuose, abi šalys turi bendradarbiauti sprendžiant įvairesnius pasaulinius iššūkius, kurie yra dabartinės tarptautinės tvarkos išbandymas. ES ir JAV turėtų kartu kovoti su autoritarinių režimų įsigalėjimu ir daugybe esamų ir kylančių hibridinių grėsmių, būdingų dabartinei saugumo situacijai, įskaitant ekonominę prievartą, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, ypač stiprinti kovą su narkotikų karteliais, dezinformacijos kampanijas, užsienio valstybių kišimąsi į mūsų šalių demokratinį funkcionavimą ir demokratinių vertybių eroziją visame pasaulyje. Turėtume bendradarbiauti su savo transatlantiniais partneriais, kad būtų įvykdyta seniai reikalinga daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, JT ir ypač PPO, reforma. Taip pat raginame suderinti ES ir JAV sankcijų politiką prieš subjektus, kurie vykdo destabilizuojančius veiksmus ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir taip sustiprinti vieningą poziciją saugant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Migracija ir klimato kaita taip pat reikalauja mūsų bendro dėmesio. Be to, susiduriame su iššūkiais, susijusiais su spartaus technologinio augimo ir dirbtinio intelekto plėtros valdymu. Tik transatlantinė vienybė gali užtikrinti, kad šie klausimai būtų tinkamai sprendžiami pasauliniu lygmeniu. Be to, stiprinant ES ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje, įskaitant civilinę branduolinę energetiką ir suskystintas gamtines dujas (SGD), galima padidinti mūsų bendrą energetinį atsparumą, paremti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažinti priklausomybę nuo autoritarinių energijos tiekėjų, t. y. palaipsniui atsisakyti rusiško iškastinio kuro, įskaitant SGD ir naftą. ES ir JAV taip pat susiduria su iššūkiais dėl Kinijos slaptos kibernetinės ir šnipinėjimo veiklos, taip pat dėl jos nesąžiningos prekybos politikos, kuri sukuria priklausomybę ir pažeidžiamumą, kurį galima panaudoti prieš mus. Siekiant užkirsti kelią šioms grėsmėms, būtinas glaudus ES ir JAV bendradarbiavimas.

Visose šiose srityse ES ir JAV turėtų bendradarbiauti dvišaliu pagrindu, kad būtų ieškoma bendrų vardiklių ir sprendžiami mūsų pozicijų skirtumai bei iššūkiai. Todėl dabar labiau nei bet kada anksčiau manome, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai turėtų būti rengiami reguliariai, nes jie galėtų tapti galingu katalizatoriumi stiprinant dvišalius santykius, ypač saugumo ir gynybos srityje.

Kalbant apie ekonomiką, 2024 m. ES ir JAV prekiavo prekėmis ir paslaugomis už 1,6 trilijono eurų, todėl ES ir JAV prekybos santykiai yra didžiausi pasaulyje dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai. Transatlantiniai ekonominiai santykiai yra milijonų darbo vietų abiejose Atlanto pusėse pagrindas. Abi šalys taip pat yra glaudžiai integruotos investicijų srautų požiūriu: viena kitos rinkose investuota 5,3 trilijono eurų, o tai rodo gilią ekonominę integraciją ir abipusę naudą, gaunamą iš tarpatlantinių investicijų. Šis ekonominis tarpusavio ryšys yra ne tik transatlantinių santykių ramstis, bet ir pagrindinis pasaulinio ekonominio stabilumo veiksnys. Nors prekybos įtampa sumažėjo, neseniai sudarytas ES ir JAV pagrindų susitarimas tebėra nesubalansuotas. Todėl ES ir JAV turi derėtis siekdamos visaverčio laisvosios prekybos susitarimo ir stiprinti ilgalaikę partnerystę, kuri visada buvo grindžiama sąžiningumu, skaidrumu ir abipuse pagarba. Be to, nors komercinė įtampa ir nėra visiškai pašalinta, tačiau šiuo metu ji aktyviai sprendžiama ir valdoma taikant susitarimu nustatytus bendradarbiavimo mechanizmus, todėl mažėja žala vartotojams, darbuotojams, įmonėms ir visai ekonomikai. PPE mano, kad ES ir JAV turi tęsti derybas dėl tolesnio tarifų mažinimo ir spręsti bet kokius tolesnius ginčus ne protekcionistinėmis priemonėmis, o dialogu ir diplomatija, kad būtų atkurtas abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas.

Tačiau, nepaisant mūsų tvirtų ryšių, prekybos kliūtys, pavyzdžiui, reguliavimo skirtumai, išlieka. Šios kliūtys trukdo išnaudoti visą ES ir JAV ekonominės partnerystės potencialą, visų pirma susijusius su bendrais standartais tokiose srityse kaip skaitmeninės rinkos ir technologijos. Todėl raginame laikytis drąsaus požiūrio į prekybos santykius, kuriuo būtų siekiama pašalinti tokius trūkumus, sumažinti prekybos kliūtis ir sukurti būsimo ekonominio bendradarbiavimo pagrindą. Turėtume siekti naujų, sektorinių prekybos susitarimų, kuriais būtų galima spręsti naujus sektorius ir iššūkius. Nors derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) nebuvo sėkmingos, tikslingesni susitarimai, skirti pagrindiniams sektoriams, padėtų plėtoti transatlantinį dialogą ir taptų veiksminga aukšto lygio platforma, kurioje būtų galima koordinuoti požiūrį į svarbiausius pasaulinės prekybos, ekonomikos ir technologijų klausimus. Tokie susitarimai, atitinkantys pasaulines taisykles, sustiprintų ES ir JAV ryšius ir skatintų laisvosios rinkos principus bei įsipareigojimą siekti atviros ekonomikos, o mes ir toliau laikomės idealaus tikslo sudaryti visavertį laisvosios prekybos susitarimą, kai bus įvykdytos visos sąlygos. Tuo pat metu ES ir JAV turi giliau koordinuoti savo veiksmus, kad būtų sukurtas vieningas ir strateginis požiūris į ekonominės ir geopolitinės konkurencijos su Kinija valdymą. Bendras požiūris yra būtinas siekiant užtikrinti ekonominį saugumą ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.

Europos liaudies partija gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant dabartinę prekybinę ir politinę įtampą tiesiogiai bendraudama ir bendradarbiaudama su JAV kolegomis. Stiprinant šiuos politinius mainus, galima formuoti labiau pagrįstą ir subalansuotą prekybos politiką ir aktyviai numatyti galimus prekybos ginčus. Todėl turėtume įvairinti savo bendravimo su JAV kanalus ir geriau koordinuoti parlamentinę diplomatiją su aukšto lygio politinių veikėjų, priklausančių mūsų Europos liaudies partijos frakcijai, susitikimais. Mūsų parlamentinės asamblėjos, įskaitant NATO PA ir ESBO PA, atlieka lemiamą vaidmenį puoselėjant stabilius, ilgalaikius, pasitikėjimu ir abipuse pagarba grindžiamus santykius. Raginame užmegzti glaudesnį dialogą ne tik su politiniais veikėjais Vašingtone, bet ir su 50 skirtingų valstybių, kad būtume arčiau piliečių ir vietos sprendimų priėmėjų. Apskritai turėtume investuoti į regioninių tinklų kūrimą ir siekti, kad mūsų veikla būtų matoma visose valstybėse, kad palaikytume ryšius su daugeliu įvairių suinteresuotųjų subjektų. Tam taip pat reikia atnaujinti ES komunikacijos ir informavimo strategiją.

Be to, atsižvelgdami į ateities kartas, raginame didinti Amerikos ir Europos studentų ir mokslininkų mainus, kad dabartinė ir būsimos kartos išliktų įsipareigojusios šiai partnerystei, o jauni amerikiečiai geriau pažintų Europą, susipažintų su mūsų interesais, gyvenimo būdu ir kultūra bei suvoktų transatlantinio ryšio svarbą.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia ir svarbiausia mūsų prekybos ir saugumo partnerė. Transatlantinis aljansas atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinėje tarptautinėje tvarkoje ir jau seniai yra mūsų abipusio klestėjimo pagrindas. Turime ir toliau jį stiprinti, nes Amerikos politika ir visuomenė vystosi, kartu užtikrindami, kad Europos interesai būtų apsaugoti. Įtampa mūsų prekybos santykiuose reikalauja konstruktyvaus požiūrio, tačiau ji taip pat reikalauja Europos vienybės. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į dabartinius pokyčius, Europos Sąjunga turi išlaikyti savo svorį ir tapti savarankiškesnė, kartu stiprindama transatlantinį ryšį, kuris jungia mūsų piliečius, įmones, parlamentus ir politinę vadovybę. Manome, kad Europos Sąjunga turi stengtis palaikyti tvirtus santykius su JAV. Kartu turime reaguoti į pasaulio realijas. Nuoširdžiai tikime, kad sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame greta konfliktų mūsų dėmesio nedelsiant reikalauja ir naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, nėra geresnio būdo abiem pusėms įgyvendinti savo abipusius interesus nei tvirtas, abipusis transatlantinis aljansas, vienodai tarnaujantis abiejų šalių interesams. EPP yra pasiryžusi vadovauti stipresnei ES šioje atnaujintoje ES ir JAV partnerystėje.