Kelno deklaracija dėl konkurencingumo

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas skatinamas privačiomis iniciatyvomis, novatoriškų verslininkų ir pradedančiųjų įmonių. Politikai, kurie žada kitaip, tik suteikia galimybę pasireikšti populistams. Nors ES ir nacionalinės vyriausybės gali nustatyti tik pagrindines sąlygas, tai yra didelis uždavinys. Europa vėl taps konkurencinga ir dabartinėmis atkaklios pasaulinės konkurencijos sąlygomis galės išlaikyti savo Europos socialinį modelį tik tada, jei šios sąlygos bus tinkamos. Tik tada europiečiai galės rasti naujų darbų, pasieks tikslą konkurencingos pramonės BVP dalį padidinti iki 20 proc. ir sėkmingai reindustrializuos Europą. Todėl įsipareigojame vykdyti šias Europos ir nacionalinio lygmens struktūrines reformas.

Nors populistai teigia, kad mažinant valstybės skolą prarandamas suverenumas, veikiau yra priešingai – mažinant skolos lygį susigrąžinamas suverenumas ir stiprinamos mūsų vyriausybių fiskalinės priemonės, nes dėl didelės valstybės skolos nepakanka jėgų atlaikyti naujus galimus sukrėtimus ir mažėja galimybės investuoti.

• Primygtinai reikalaujame, kad, siekiant atgauti privačių investuotojų pasitikėjimą, būtų visapusiškai ir nuosekliai taikomos Stabilumo ir augimo pakte nustatytos taisyklės, dėl kurių susitarta, ir užtikrinamas jų laikymasis.

Naujosios Komisijos požiūris yra teisingas: svarbiais klausimais Europa turi imtis didelio masto veiksmų, o nesvarbiais klausimais – mažo. Konsolidavimas – tai visų pirma nustatytų taisyklių taikymas, vienodų sąlygų užtikrinimas ir pasinaudojimas bendrosios rinkos – ES ekonomikos augimo varomosios jėgos – teikiama nauda neišleidžiant nė vieno euro.

• Raginame Komisiją stebėti, kaip taikomi proporcingumo ir subsidiarumo principai, ir deramai į juos atsižvelgti. Prekių rinka turi būti stiprinama užtikrinant geresnę rinkos dalyvių, produktų ir nacionalinių taisyklių bei įstatymų laikymosi priežiūrą.
• Skatiname Komisiją toliau stiprinti Europos semestrą, didinti nacionalinę atsakomybę ir teikti pasiūlymus visų pirma tikslingose, pagrindinėse reformų srityse. Savo ruožtu valstybės narės turi įsipareigoti užtikrinti geresnį įgyvendinimą.

ES konkurencijos politika reikalinga tam, kad Europos socialinė rinkos ekonomika galėtų tinkamai veikti ir būtų galima išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą.

• Raginame griežtai taikyti ES ir nacionalinius konkurencijos teisės aktus, užtikrinant nesąžiningos rinkos praktikos, atsirandančios dėl monopolijų ir dominuojančios padėties rinkoje, kontrolę ir apribojimus.
• Konkurencijos politika turi būti derinama su ES strateginiais tikslais, kad Europos bendrovės galėtų konkuruoti pasaulio rinkose.

BVP galėtume padidinti dar 4 proc., jei labiau integruotume bendrąją rinką, visų pirma skaitmeninėje aplinkoje. Siekiame, kad bendroji skaitmeninė rinka būtų konkurencinga pasaulio mastu, novatoriška ir nukreipta į piliečius. Kad išliktų konkurencinga, mūsų pramonė turi tapti skaitmenine.

• Atsižvelgdama į Šengeno erdvę, ELP frakcija pabrėžia atvirų sienų svarbą Europos konkurencingumui. Remiame visas pastangas visiškai išlaikyti šį Europos integracijos ramstį, nepaisant dėl pabėgėlių krizės kilusių problemų.
• Manome, kad vartotojai negali būti diskriminuojami dėl savo geografinės padėties. Reikia kovoti su diskriminacine praktika, kaip ir su nepagrįstu geografiniu blokavimu. Manome, kad reikia pašalinti kliūtis tarptautinei elektroninės prekybos plėtrai.
• Norime paspartinti Europos pramonės skaitmeninimą rengdami tikslinius e. įgūdžių mokymus, kurdami tinklus ir reikiamą infrastruktūrą. Visos valstybės narės, Komisijai koordinuojant su standartizacija susijusią veiklą, turi tvirtai skatinti diegti infrastruktūrą ir ryžtingai siekti skaitmeninti pramonę. 
• Norime, kad Europa skatintų investavimo į naujus technologinius laimėjimus, pavyzdžiui, 5 G, didžiuosius duomenis, debesijos kompiuteriją ir daiktų internetą, politiką.

Europa akivaizdžiai negali pasiekti nustatyto tikslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, t. y. 3 proc. BVP, visų pirma dėl to, kad nepasiekia, kaip numatyta, 2 proc. privačių lėšų rodiklio. Šioje srityje pažangą bus galima padaryti tik tada, jei pakeisime teisinę ir finansinę sistemą.

• Norime pagerinti sąlygas moksliniams tyrimams, ypač susijusiems su MVĮ ir pradedančiosiomis įmonėmis, pašalindami biurokratizmą, tobulindami reguliavimo sistemą (pvz., bankroto įstatymus, prekybos kodeksą, galimybes gauti rizikos kapitalo) ir remdami naujas aukštųjų technologijų įmones mokslinių tyrimų srityje.
• ELP frakcija siekia panaudoti naujoviškų mokslinių tyrimų rezultatus kurdama tikrus verslo modelius. Šiuo tikslu būtina užtikrinti geresnes sąsajas ir įvairių ES finansavimo programų derinimą. Todėl pritariame Komisijos ketinimui parengti MVĮ skirtą vadovą.

Mūsų frakcija nuolat stengėsi ir toliau sieks įgyvendinti konkrečius Komisijos siūlomus projektus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti MVĮ, įskaitant rizikos kapitalą ir kitų formų nuosavo kapitalo finansavimą, nes MVĮ sukuria 8 darbo vietas iš 10.

• Remdamasi Komisijos veiksmų planu dėl kapitalo rinkų sąjungos, ELP frakcija, siekdama sudaryti MVĮ, šeimoms priklausančioms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms patrauklias sąlygas, prioriteto tvarka derėsis dėl pakeitimo vertybiniais popieriais ir rizikos kapitalo taisyklių.
• Tik 13 proc. mūsų MVĮ veikia už ES ribų, todėl ES turėtų remti MVĮ internacionalizavimą. Sieksime, kad mūsų MVĮ gautų didesnę rinkos dalį už ES ribų.
• Raginame Komisiją tobulinti bankų finansavimo sistemą ir išlaikyti MVĮ teikiamą paramą vykdant kapitalo reikalavimus.
• Ir toliau skatinsime užtikrinti tinkamą biudžeto priemonių ir programų, kuriomis privačioms įmonėms palengvinamos galimybės gauti finansavimo, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, finansavimą. Sanglaudos politika yra pagrindinė strateginė, į rezultatus nukreipta Sąjungos investavimo į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą priemonė, kuri yra glaudžiai susijusi su Europos semestru. Pabrėžiame, kad svarbu labiau derinti sanglaudos politikos ir kitų sričių Sąjungos politikos investicijas, kurti sąveikumą ir didinti sverto poveikį. Visomis ES lėšomis, visų pirma Europos strateginių investicijų fondo lėšomis, turi būti siekiama didinti mūsų gamybos sektoriaus konkurencingumą.

Nustatant faktinį senatvės pensijos amžių reikia atsižvelgti į ilgesnę gyvenimo trukmę ir demografinę tendenciją. Europos liaudies partijos vyriausybės įrodė, kad tai padeda stabilizuoti socialinio draudimo įmokas, teikti paskatas kurti darbo vietas ir stabilizuoti viešuosius finansus.

• Nustatant pensijų sistemą raginame atsižvelgti į demografinę padėtį ir siūlyti tikslines paskatas įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus.

Veiksmingos darbo rinkos yra būtinos kuriant naujas ir stabilias darbo vietas.

• Prašome valstybių narių siekti, kad jų darbo rinkos būtų lankstesnės, ir vengti mažų garantijų darbo. Valstybės narės turi sparčiau įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sumažinti nedeklaruojamą darbą ir padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, ypač jaunimo, taip pat sumažinti su darbu susijusius mokesčius, kad darbas taptų finansiškai patrauklesnis, tuo pat metu išsaugant bendras mokestines pajamas.
• Darbo jėgos judumas visoje Europoje turi būti didinamas suteikiant darbuotojams daugiau galimybių įsidarbinti užsienyje, visiškai pripažįstant įgūdžius ir kvalifikacijas ir dedant daug pastangų siekiant pagerinti mūsų darbo jėgos kalbinius įgūdžius.
• Taikydamos geriausios patirties metodą, valstybės narės turėtų mokytis vienos iš kitų, pavyzdžiui, kurdamos dualinio profesinio mokymo sistemas, kurios, kaip paaiškėjo, yra ypač naudingos ugdant darbo rinkai svarbius įgūdžius. Komisijos naujų įgūdžių strategija šiuo atžvilgiu gali suteikti svarbų akstiną.
• Turi būti dedamos visos pastangos, siekiant padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ypatingą dėmesį skiriant moterų verslumo skatinimui.
• Europos Sąjungos ir visos viešojo administravimo institucijos turi stengtis užtikrinti, kad ES piliečiai turėtų būtinų skaitmeninių įgūdžių, kurių reikia šiandien. Turime užtikrinti, kad skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir ugdant šiuos įgūdžius būtų neatsilikta nuo technologinės plėtros.
• Būtina keisti įmonių kultūrą, kad darbo sąlygos taptų lanksčios ir patrauklesnės, visų pirma siekiant išsilaikyti didelės tarptautinės kvalifikuotų darbuotojų konkurencijos sąlygomis.

Piliečiai ir įmonės pagrįstai tikisi veiksmingo viešojo administravimo, nes tai yra stojimo į ES kriterijus. Dėl didėjančios tarpusavio priklausomybės vidaus rinkoje viešojo administravimo kokybė tapo svarbesnė kaip konkurencingumo skatinimo veiksnys. Vis dėlto dėl administracinių kliūčių pernelyg dažnai padidėja įmonių, ypač MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, išlaidos ir tai trukdo diegti naujoves ir kurti darbo vietas.

• Primygtinai reikalaujame, kad poveikio MVĮ tyrimas būtų privalomas. Atliekant kiekvieną poveikio vertinimą turi būti nagrinėjamas poveikis MVĮ, siekiant sumažinti reglamentavimo naštą, užkirsti kelią biurokratinėms išlaidoms ir jas sumažinti.
• Raginame valstybes nares ir Komisiją visais valdžios lygmenimis skatinti efektyvų, veiksmingą ir skaidrų viešąjį administravimą, išnaudojant visas e. valdžios priemones, nes viešojo administravimo srityje skaitmeninimo išvengti neįmanoma.

Energetika yra vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos ir ypač mūsų pramonės konkurencingumą lemiančių veiksnių. ELP frakcija, įgyvendindama energetikos ir klimato politiką, skatina Europos pramonės konkurencingumą, nes siekiame atsisakyti dabartinio deindustrializacijos proceso ir pereiti prie Europos reindustrializacijos.

• Mūsų tikslas – užtikrinti, kad mūsų įmonėms, visų pirma pramonės vartotojams, ir namų ūkiams energija būtų tiekiama stabiliai, pažangiai ir tvariai, taip pat prieinamomis kainomis.
• Kuriant Europos energetikos sąjungą labai svarbu pašalinti kliūtis laisvam energijos srautui per sienas.