Europos žuvininkystė turi būti pritaikyta ateičiai

ELP frakcija nori, kad ES bendroji žuvininkystės politika (BŽP) būtų reformuota ir pritaikyta dabartiniams iššūkiams, pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimo mažinimui ir kartų atsinaujinimui, spręsti.

Šiandien Europos Parlamentas balsuos dėl pranešimo dėl ES bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) ateities. Tekste pabrėžiama būtinybė iš naujo suderinti skirtingus BŽP tikslus, stiprinant BŽP socialinius ir ekonominius bei aprūpinimo maistu aspektus ir užtikrinant, kad Europos žvejai išliktų konkurencingi tarptautiniu mastu.

"Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams tenka strateginis vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu, Europos ekologinį susitarimą ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tačiau dabartinėje BŽP nepakankamai atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius bei aprūpinimo maistu aspektus", - sako EPP frakcijos narys Gabrielis Mato, kuris parengė Parlamento pranešimą.

Ataskaitoje raginama įvertinti ir reformuoti BŽP, jei to reikia, kad ji būtų pritaikyta prie naujų iššūkių. "Nuo 2013 m., kai buvo priimta BŽP, žvejybos sektorius ir visa jūros gėrybių vertės grandinė patyrė keletą precedento neturinčių iššūkių, įskaitant "Brexit", COVID-19 pandemiją ir energetikos krizę. Dabartinė BŽP nesuteikia pakankamai priemonių sektorių atsparumui ir konkurencingumui užtikrinti, todėl ją reikia reformuoti, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų iššūkių", - teigia Mato.

Tekste taip pat pabrėžiama, kaip svarbu į BŽP įtraukti regionines tradicijas ir glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, gildijomis ir kofradijomis, ir raginama, kad būsimoji Europos Komisija turėtų tik žuvininkystei skirtą Komisijos narį.