Pasirinkite šalį
Pasirinkite savo šalį ir sekite savo EP narių naujienas:
Toliau nurodytos šalys neskelbia turinio jūsų kalba. Pasirinkite šalį, jei norite sekti naujienas anglų arba nacionaline (-ėmis) kalba (-omis):
Pasirinkta kalba: Lietuvių
Ko ieškote?
23.02.2015
Dokumentas ekonomikos augimo tema
Nuolat kintančiame pasaulyje Europa išlieka geriausia vieta gyventi. Norime apsaugoti savo socialinę rinkos ekonomiką globalizuotame pasaulyje ir apsisaugoti nuo nerimą keliančių demografinių tendencijų. Kad galėtume tai padaryti, turime gerinti savo konkurencingumą ir išsiaiškinti Europos ekonomikos augimo galimybes. Norime išlaikyti konkurencingą gamybos pramonę Europoje, o ne eksportuoti darbus ir (dar didesnę) taršą į kitas pasaulio dalis.
Norime, kad Europa vėl taptų lydere mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo srityse. Valstybės narės atsakingos už tokias svarbias sritis, kaip pvz., struktūrinės reformos, lanksčios darbo rinkos ir konkurencingumas, kurių įgyvendinimui svarbus efektyvus dialogas su socialiniais partneriais. Ilgalaikis stabilumas neįmanomas be socialinio teisingumo. Gerai veikianti socialinė rinkos ekonomika yra naujų darbo vietų kūrimo pagrindas.
Lisabonos sutartyje nurodyta, kad Sąjunga sieks tapti „didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos.” Europai tenka pagrindinis vaidmuo, o daugelis jos indėlio aspektų apibrėžta Europos nebuvimo kainos tyrime. ELP frakcija, remdamasi Albufeiroje priimtais savo „Prioritetais“, naujos penkerių metų kadencijos laikotarpiu vadovausis toliau nurodytais penkiais prioritetais, kuriais siekiama skatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padėti kurti darbo vietas, ypač jauniems europiečiams, kurie šiuo metu kenčia nuo didžiausio istorijoje nedarbo lygio.
Be stabilumo nepasieksime ilgalaikio ekonomikos augimo, o be ekonomikos augimo - ilgalaikio stabilumo. Vienos valstybės narės fiskalinės problemos ne tik veikia tos šalies gyventojus, bet ir visos ES ekonomiką ir užimtumą. Valstybės narės ir Sąjunga pastaruosius trejus metus dėjo pastangas siekiant atkurti pasitikėjimą fiskaliniu stabilumu ir finansų rinkomis.
Įveikti didžiausi sunkumai ir Europa lėtai, bet užtikrintai grįžta prie ilgalaikio ekonomikos augimo. Vis dėlto išlieka pavojų ir negalima rizikuoti atkurtu pasitikėjimu. Būtina visapusiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto, makroekonominės priežiūros sistemos, dviejų dokumentų rinkinio ir šešių dokumentų rinkinio taisykles ir jų griežtai laikytis. Negalima daryti jokių politiniais sumetimais grindžiamų pakeitimų ar nuolaidų.
Dabar prisiimta atsakomybė sudaryti tvarius biudžetus ir atlikti pažangias investicijas padės ateities kartoms išvengti naujų skolų. Valstybės narės turi laikytis atitinkamai orientuotų, kiekvienai šaliai atskirai pateiktų rekomendacijų, nurodytų Europos semestre, ir skirti daugiau dėmesio struktūrinėms reformoms ir konkurencingumui ekonominio bei fiskalinio koordinavimo srityje. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas bankų sąjungos priemonių taikymui ir vykdymui užtikrinti siekiant nedelsiant sukurti patikimą ir tvirtą sistemą.
Mūsų įmonių augimas glaudžiai susijęs su finansų rinkų stabilumu: MVĮ ir pradedančiųjų įmonių finansavimo problemos bus išspręstos tik pakoregavus bankų balansus ir tinkamai įgyvendinus bankų sąjungą. Kaip rodo ECB testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, būtina, kad bankai, kuriems reikia daugiau kapitalo, laikytųsi jiems nustatyto plano. Mūsų frakcija nuolat siekė sudaryti MVĮ palankesnes galimybes gauti kapitalo. Kapitalo rinkų sąjunga turėtų remti MVĮ norą investuoti į realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į „Europa 2020“ strategiją.
EIB tenka pagrindinis vaidmuo sudarant mažesnėms įmonėms palankesnes galimybes gauti kapitalo. Reikia visiškai išnaudoti EIB 2013 m. kapitalo padidėjimą. EIB priemonėms reikia sutelkti papildomą 20 mlrd. EUR vertės įmokėtąjį kapitalą. EIB gali imtis veiksmų ir prisiimti riziką tais atvejais, kai to nedaro įprasti bankai. Jis turėtų teikti garantijas vietiniams bankams, kurie atlieka esminį vaidmenį realiosios ekonomikos finansavimo srityje, ypač ekonomikos krizės paveiktuose regionuose. EIB taip pat turėtų plačiau taikyti prekybos finansavimo iniciatyvą ES lygmeniu.
Valstybės narės dalį struktūrinių fondų išmokų turėtų panaudoti EIB įsipareigojimų nevykdymo rizikai pasidalyti ir paskolų garantijoms, kuriomis remiamos žinios, įgūdžiai ir MVĮ galimybės gauti kapitalo, teikti. Turime toliau remti EIB grupės pažangaus MVĮ finansavimo iniciatyvas, skatinti bankus paskolų ir garantijų priemonėmis teikti finansinius išteklius, užtikrinti ilgalaikio rizikos kapitalo teikimą nepažeidžiant įprastų kredito paslaugų sektoriaus ir ypač daug dėmesio skiriant regionams, kuriuose MVĮ turi tik ribotas galimybes gauti kapitalo.
Be to, būtina sukurti bankų sektoriaus finansų alternatyvų, nes mums reikalingos šiuolaikinės finansinės priemonės, tokios kaip rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas ir projektų obligacijos. MVĮ finansuojantys finansiniai kooperatyvai (kredito unijos) taip pat turėtų būti laikomi alternatyviomis finansavimo priemonėmis. MVĮ privalo turėti geresnes galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti finansavimą ES ir nacionaliniu lygmenimis.
Kadangi MVĮ paskolos išlieka svarbi priemonė, pagrindinės sąlygos turėtų padėti, o ne trukdyti tokias paskolas gauti. MVĮ galimybės gauti kapitalo turi būti vienas iš Komisijos investicijų dokumentų rinkinio, kurį mūsų frakcija visapusiškai palaikys, prioritetų. Atsižvelgiant į didelę nacionalinių vyriausybių paramą ir lūkesčius, jų indėlis iš tiesų įrodytų šių bendrų pastangų patikimumą.
Taigi, ES turi sutelkti ir nustatyti visų viešųjų ir privačiųjų investicijų iniciatyvas, užtikrindama MVĮ galimybes gauti kapitalo. Reikėtų ir toliau skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.
Europa turėtų imtis aktyvesnių veiksmų jai svarbiais klausimais, mažiau dėmesio skirdama nesvarbiems. Nedarbo ir vangaus ekonomikos augimo laikotarpiu visų pirma reikia vengti apsunkinančio reglamentavimo ir peržiūrėti galiojančias taisykles, t. y. panaikinti ar iš naujo nustatyti teisės aktų sistemą, kad ji būtų palanki skatinti užimtumą ir investicijas.
Raginame atlikti privalomus poveikio vertinimus siekiant nustatyti administracinę naujų pasiūlymų ir privalomo MVĮ tyrimo naštą ir su tuo susijusias išlaidas. Be to, ELP frakcija siūlo atlikti nepriklausomus ES teisės aktų poveikio vertinimus dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi. Europai reikia sistemingų pasiūlymų, kaip pažaboti biurokratiją. Tokių institucijų, kurios jau veikia Švedijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, darbas – puikus pavyzdys Europos Sąjungai.
Mūsų frakcijos prašymu, naujoje Europos Komisijoje vienas pirmininko pavaduotojas paskirtas atsakingu už geresnį reglamentavimą. Mes manome, kad ši nauja struktūra duos apčiuopiamų rezultatų. Naujoji Europos Komisija raginama užtikrinti, kad su biurokratine našta susijusios išlaidos būtų sumažintos 25 proc., nemažinant aukštų socialinės, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų. Reikėtų sistemingai tikrinti papildomą galiojančių taisyklių naudą ir tinkamumą, visapusiškai taikant laikino galiojimo ar peržiūros sąlygas. Turėtume skatinti reglamentavimo aplinką, kuri suteiktų galimybę naujoms arba neseniai įsteigtoms įmonėms pradėti verslą, joms užtikrinant mažesnę reguliavimo ir administracinę naštą.
Taip pat reikia nustatyti veiksmingas taisykles, kurias taikant būtų kuriama ekonomikos augimą ir daugiau darbo vietų užtikrinanti bendroji rinka. Pagrindinis žingsnis to siekiant – vartojimo prekių saugą ir rinkos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų priėmimas. Iš tiesų paslaugų sektorius, kuriame dirba daugiausia žmonių Europoje, yra vienas iš labiausiai prie ES BVP prisidedančių sektorių. Iki 2015 m. pradžios naujoji Europos Komisija turėtų nustatyti likusių iš tiesų bendrosios energijos rinkos įgyvendinimo kliūčių įveikimo etapus. Reikia pasinaudoti žiedinės ekonomikos teikiamomis ekonomikos augimo ir užimtumo galimybėmis.
Vis dėlto akivaizdu, kad net ir pažangiausios taisyklės nepadės, jei jos nebus visapusiškai įgyvendintos ir jų nebus laikomasi. Vis dar esama ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kliūčių, o tam tikrose valstybėse narėse naujų kliūčių kyla ir dėl perteklinio reglamentavimo. Vienas tokių pavyzdžių yra programa „Natura“, kuri gali trukdyti pagrindiniams investicijų projektams. Europos Komisija turi prioritetine tvarka spręsti šias problemas. Tik tada galėsime pasinaudoti visomis „Natura“ sistemos ekonomikos augimo ir užimtumo galimybėmis ir tik tada bus sudarytos vienodos sąlygos, kuriomis užtikrinamas teisingas mūsų įmonių traktavimas.
Kalbant apie naujus šios kadencijos projektus, būtent bendroji skaitmeninė rinka suteikia daugiausia ekonomikos augimo ir užimtumo galimybių. Ekspertų nuomone, dėl didesnio veiksmingumo galima pelnyti iki 260 mlrd. EUR per metus. Pagrindinė šios rinkos greito vystymosi kliūtis yra rinkos susiskaidymas Europos Sąjungoje, taip pat per mažas vartotojų pasitikėjimas elektroniniu verslu.
Todėl turime užtikrinti Vartotojų teisių direktyvos įgyvendinimą ir vykdymą, alternatyvų ginčių sprendimą ir elektroninį ginčų sprendimą. Būtina sudaryti vienodas sąlygas šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms ir ypatingą dėmesį skirti konkurencijos taisyklių įgyvendinimui. Greitas bendrosios telekomunikacijų rinkos dokumentų rinkinio sudarymas paskatins tarptinklinių ryšių pabaigą, didesnį spektro paskirstymo suderinimą ir tinklo neutralumo principo teisinę sistemą. Tam tikrų Telekomunikacijų reglamento dalių peržiūra, kuri planuojama 2016 m., sudarys galimybę išsiaiškinti, kaip taisyklėmis remiamos tos srities investicijos ir stiprinama Europos rinka. Piliečių skaitmeninių gebėjimų gerinimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Mūsų švietimo sistemas reikia pritaikyti naujiems skaitmeninių technologijų iššūkiams.
Kadangi duomenų apsauga yra būtina pasitikėjimo skaitmenine rinka sąlyga, iki šių metų pabaigos Taryba turi surengti pirmąjį bendrų duomenų apsaugos taisyklių svarstymą. Komisijos paprašyta kitais metais pateikti pasiūlymą dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, taip pat pateikti pasiūlymų dėl jų įgyvendinimo. Pasaulio ekonomikoje šios teisės būtinos norint naudotis visomis skaitmeninės rinkos galimybėmis. Mums reikalinga stipri Europos interneto saugumo ir apsaugos nuo privatumo pažeidimų strategija. Siekiant sukurti teisės aktų sistemą, kuri reikalinga spręsti tokiems klausimams kaip daiktų internetas, reikia atlikti analizę privatumo internete aspektu.
Taigi, visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos galimybes galėsime tik tuo atveju, jei Europos darbo rinkoje bus didesnis judėjimas.
Europos struktūrinės politikos iki 2020 m. biudžetas sudaro daugiau kaip 350 mlrd. EUR ir yra pagrindinė investicijų, konkurencingumo ir solidarumo teikimo bei „Europa 2020“ strategijos tikslų siekimo priemonė. Mūsų tikslas – sukurti kritinę investicijų masę ir užtikrinti didžiausią Bendros strateginės programos (BSP) fondų efektyvumą. Partnerystės susitarimais turėtų būti užtikrinama nacionalinių biudžetų konvergencija su BSP fondais. Nacionalinės strategijos turėtų būti kuo greičiau detalizuotos ir išnagrinėtos, kad būtų galima įtraukti veiksmingas BSP išlaidas, taip pat aiškiai orientuotis į ekonomikos augimą ir užimtumą. Šias finansines priemones reikia panaudoti ekonomikos augimui skatinti, tinkamai atsižvelgiant į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, galėsime tik tuo atveju, jei finansavimas bus gaunamas laiku ir panaudojamas numatytiems konkretiems tikslams siekti. Tokios programos kaip „Horizontas“ ir COSME atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų ekonomikos augimo strategijoje.
Ekonomikos augimą ir užimtumą skatinančių pagrindinių ES programų biudžeto paskirstymas suteikė didesnių investicijų galimybę.
ELP frakcija netoleruos jokių ekonomikos augimo programoms ar politiniams prioritetams, numatytų lėšų apkarpymų, atidėjimų ar bet kokio netinkamo valdymo, kurie kelia grėsmę esminiams žingsniams, dėl kurių susitarė Europos Parlamentas ir Taryba. ELP frakcija yra įsipareigojusi rasti pasikartojančio ES biudžeto mokėjimų asignavimų trūkumo problemos sprendimą tam, kad užtikrintų ES galimybes visapusiškai laikytis savo teisinių įsipareigojimų. Mūsų frakcijos nuomone, dabartinė padėtis ir daugelio nacionalinių vyriausybių požiūris yra ciniški ir nepriimtini. Esame susirūpinę dėl Europos jaunimo iniciatyvos, nes tik keletas valstybių narių pradėjo naudoti jai skirtas lėšas. Raginame imtis visų reikiamų pastangų supaprastinti paraiškų teikimo procesą. Kartu su Europos Jaunimo garantijų iniciatyva ji gali būti itin sėkminga gerinant jaunimo galimybes gauti darbo. 2016 m. numatyta daugiametės finansų programos laikotarpio vidurio ir metinių biudžetų peržiūra turėtų sudaryti galimybę ir toliau orientuotis į inovacijas, investicijas, užimtumą ir ekonomikos augimą, ieškant būdų, kaip efektyviau panaudoti investavimo priemones siekiant padidinti ES biudžeto įtaką.
Kadangi realioji ekonomika yra Europos ekonomikos pagrindas, mūsų siekis – stiprinti pramonės konkurencingumą ir tęsti gamybą Europoje. Europa turi pasiekti, kad pramonė sudarytų 20 proc. ES BVP. Palaikydami stiprią mokslinių tyrimų politiką, turime sutelkti visas priemones ir išteklius, ypač mokslo ir kokybiško mokymo ir švietimo plėtros srityje, kad būtų išlaikytas pažangių pramonės įmonių konkurencingumas mūsų valstybėse narėse, ypač strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip aeronautika, automobilių, farmacijos ir chemijos pramonė. Pramonė ir paslaugos modernioje ir pažangioje ekonomikoje yra glaudžiai susijusios.
Mūsų frakcija darys viską, kad Europos pramonės neslėgtų didesnė našta: nenorime jokių naujų apsunkinimų mūsų pramonei pasaulio konkurencinėje aplinkoje. Turime nustatyti tinkamą privalomo aplinkos apsaugos reglamentavimo ir padarinių, susijusių su mūsų Europos pramonės išlaidomis ir konkurencingumu, pusiausvyrą. Dėl greitos naujų technologijų plėtros šią pusiausvyrą pasiekti bus paprasčiau nei kada nors iki šiol. Aplinką tausojančių technologijų plėtra taip pat turėtų tapti labai svarbia Europos pramonės šaka.
Europa, be prieinamų ir tarptautiniu mastu konkurencingų energijos kainų mūsų vartotojams ir įmonėms, turi pasinaudoti gerai sujungtos ir veikiančios energijos, transporto ir telekomunikacijų vidaus rinka. Tam postūmį turėtų suteikti Komisijos investicijų dokumentų rinkinys.
Kartu su Europos infrastruktūros tinklų priemone šis rinkinys turėtų padėti pritraukti viešųjų ir privačiųjų investicijų greitam skubiai reikalingų infrastruktūros projektų įgyvendinimui, ypač transeuropinių tinklų transporto ir 248 bendro intereso projektų energijos srityse.
Transportas yra pagrindinė Europos ekonomikos augimo variklio sudedamoji dalis. Europos geležinkelio ir aviacijos teisėkūros projektai turi paskatinti tikrą pažangą ir turi būti greitai priimti. Europos geležinkelio rinkos ir SESAR sukūrimas yra Europos gebėjimų įveikti infrastruktūros sunkumus išbandymas.
3 available translations
Table of content