Sustabdykite povandeninį sabotažą

Per 15 mėnesių keturis kartus į Rusiją arba iš jos plaukiojantys laivai, vilkdami sunkius inkarus per kabelius ir vamzdynus, padarė didelę žalą kelioms povandeninėms energijos ir duomenų perdavimo linijoms Baltijos jūroje.

Tik patys didžiausi naivuoliai galėtų tai vadinti paprasčiausiais "nelaimingais atsitikimais", neatsižvelgiant į pretenzijas. Laivų inkarai ir grandinės sveria daugiau nei dešimt tonų ir nenuskęsta be įspėjimo. Kinams priklausantys laivai "New New Polar Bear", "Yi Peng 3", "Eagle S" ir "Vezhen", pasiekę aplink kabelius esančias teritorijas, pasižymėjo įtartinais judesiais.

Povandeninių kabelių infrastruktūra Baltijos jūroje atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį tiek energijos, tiek duomenų perdavimo srityje, tačiau tai tik viena iš didžiulio tinklo dalių. Tankūs povandeniniai energijos ir telekomunikacijų tinklai taip pat driekiasi Viduržemio jūroje, Šiaurės jūroje, Ispanijos ir Portugalijos pakrantėse, Lamanšo sąsiauryje ir Kanarų salose.

Suomijos valdžios institucijos nerado įtikinamų tyčinio sabotažo įrodymų, tačiau pripažįsta, kad negalima visiškai atmesti Rusijos dalyvavimo. Tai, ar žala buvo tyčinė, ar ne, yra antraeilis dalykas - bet kokia žala svarbiausiai povandeninei infrastruktūrai turi būti vertinama kaip rimtas išpuolis prieš mūsų kolektyvinį saugumą.

Rusijos žvalgyba stengėsi nepalikti kaltinančių įrodymų, kuriuos būtų galima panaudoti teisme. Tačiau teisinių įrodymų nebuvimas automatiškai nereiškia, kad žala buvo padaryta atsitiktinai. Vykdant hibridines operacijas neigimas visada yra pagrindinė strategija.

Ši problema neapsiriboja Baltijos jūra - tai pasaulinė problema. Rusija - ir galbūt kiti priešiški veikėjai - kartografuoja ypatingos svarbos infrastruktūrą visame pasaulyje, panašūs atvejai vyko Lamanšo sąsiauryje, Atlanto vandenyne palei transatlantinius ryšių kabelius ir daugelyje kitų sričių.

Povandeninių kabelių infrastruktūra Baltijos jūroje atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį tiek energijos, tiek duomenų perdavimo srityje, tačiau tai tik viena iš didžiulio tinklo dalių. Tankūs povandeniniai energijos ir telekomunikacijų tinklai taip pat driekiasi Viduržemio jūroje, Šiaurės jūroje, Ispanijos ir Portugalijos pakrantėse, Lamanšo sąsiauryje ir Kanarų salose. Šie ryšiai yra labai svarbūs energetiniam saugumui ir pasaulinėms telekomunikacijoms.

Povandeniniais kabeliais perduodama didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, kurio vertė siekia trilijonus eurų. Tačiau didėjanti geopolitinė įtampa ir kylančios kibernetinės grėsmės kelia susirūpinimą dėl šios gyvybiškai svarbios infrastruktūros saugumo. Norint užkirsti kelią povandeninių kabelių sabotažui Baltijos jūroje, reikia taikyti įvairiapusį požiūrį, derinant technologines, strategines ir bendradarbiavimo priemones.

Be NATO vykdomų stebėjimo operacijų, ES turi imtis ryžtingų veiksmų. Pirmasis prioritetas - kovoti su viena iš pagrindinių priežasčių: sankcijų vengiančiu laivynu. Nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava jie plaukioja, šie laivai nėra nepriklausomi operatoriai - jie yra Rusijos įgaliotiniai.

ES turi panaudoti savo ekonominę ir diplomatinę galią, kad sustabdytų šio de facto Rusijos laivyno veiklą ir apeitų sankcijas. Šių laivų savininkai ir operatoriai turi būti nubausti. Be to, turi būti gerokai sugriežtintos pasekmės už žalą ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai, kad tai būtų veiksminga atgrasymo priemonė. Šie laivai taip pat turi būti patraukti atsakomybėn už laivybos saugumo pažeidimus, nes jų prasta būklė ir pasenusi įranga kelia didelį pavojų aplinkai.

Povandeniniais kabeliais perduodama didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, kurio vertė siekia trilijonus eurų. Tačiau didėjanti geopolitinė įtampa ir kylančios kibernetinės grėsmės kelia susirūpinimą dėl šios gyvybiškai svarbios infrastruktūros saugumo. Norint užkirsti kelią povandeninių kabelių sabotažui Baltijos jūroje, reikia taikyti įvairiapusį požiūrį, derinant technologines, strategines ir bendradarbiavimo priemones.

Antra, labai svarbu stebėti laivus. Jei galime reikalauti privalomų žvejybos laivuose įrengtų kamerų (CCTV), tai tokie patys standartai turėtų būti taikomi ir komercinių krovininių laivų kapitono deniui. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) jau įpareigojo naudoti automatinio identifikavimo sistemas (AIS); dabar ji turėtų įvesti privalomas vaizdo stebėjimo kameras laivams, plaukiojantiems netoli ypatingos svarbos infrastruktūros objektų. Be to, už AIS išjungimą - vis dažniau pasitaikanti praktika tarp įtartinų laivų - turi būti taikomos daug griežtesnės bausmės.

Greiti ir ryžtingi valstybių narių, NATO ir ES veiksmai yra esminis dalykas siekiant užkirsti kelią tolesniam sabotažui ar vadinamiesiems "nelaimingiems atsitikimams". Suomijos valdžios institucijų įvykdytas laivo "Eagle S" konfiskavimas yra puikus pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti. Intervencijos slenkstis siekiant apsaugoti mūsų CŽV turi būti kuo žemesnis.

Galiausiai labai svarbus vaidmuo tenka visuomenės informuotumui. Turime pripažinti, kad esame priešiškų jėgų taikinys ir puolimas. Rusijai, jos sąjungininkams ir jos įgaliotiniams turi grėsti ne tik pasmerkimas, bet ir realios pasekmės.