Įveikti vėžį - išbandymas Europai

Ką daryti, jei beveik pusės visų vėžinių susirgimų Europoje būtų galima išvengti, tačiau mes nepakankamai stengiamės juos sustabdyti?

Tai nėra spekuliacija. Tai faktas. Naujausiais duomenimis, Europoje galima išvengti apie 40 proc. vėžio atvejų. Šis skaičius turėtų mus sustabdyti. Tačiau metai iš metų žmonės vis dar patenka į sistemų, kurios yra per lėtos, per daug nelygios arba per daug susiskaidžiusios, kad galėtų išnaudoti šį potencialą, spragas.

Kiekvieną vasario 4-ąją Europoje minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tai ne tik data kalendoriuje, bet ir kolektyvinė tiesos akimirka, galimybė įvertinti, kiek toli nuėjome ir kiek dar turime nueiti. 2026 m., kai Europa susidurs su demografiniais pokyčiais ir didėjančiu spaudimu visuomenės sveikatos sistemoms, kova su vėžiu išliks lemiamu mūsų politinės atsakomybės išbandymu.

Nepaisant pažangos, valstybėse narėse išlieka didelių skirtumų. Vis dar egzistuoja nelygybė, susijusi su ankstyvosios diagnostikos, kokybiško gydymo ir ilgalaikės priežiūros galimybėmis. Prireikia daug metų, kad mokslinių tyrimų laimėjimai taptų įprasta praktika. Išgyvenusieji vis dar susiduria su nereikalingomis kliūtimis darbe, viešajame gyvenime ir sveikatos priežiūros sistemose, kurios nėra visiškai pritaikytos jų poreikiams.

EPP grupė supranta šiuos iššūkius ir ėmėsi veiksmų. Mums kova su vėžiu niekada nebuvo šūkis. Tai buvo ilgalaikis politinis prioritetas, pagrįstas paprastu įsitikinimu: kiekvienas Europos pilietis, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ir kiek uždirba, nusipelno galimybės naudotis prevencijos, ankstyvosios diagnostikos ir aukštos kokybės priežiūros paslaugomis.

Šiuo įsitikinimu vadovavomės dirbdami Europos Parlamento Specialiajame komitete kovai su vėžiu. Šis komitetas buvo ne tik diskusijų forumas, bet ir sprendimų laboratorija. Išklausėme pacientų, slaugytojų, gydytojų, mokslininkų ir nacionalinių valdžios institucijų. Susidūrėme su nepatogia tiesa apie priežiūros skirtumus ir prevencijos spragas. Šias įžvalgas pavertėme politika, o šiandien mūsų įsipareigojimai tęsiami Parlamento Visuomenės sveikatos komitete.

Vienas svarbiausių mūsų prioritetų buvo prevencija. Nuolat siekėme, kad būtų imtasi griežtesnių veiksmų sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir aplinkos rizikos veiksnių srityje. Prevencija gal ir neduoda greitų rezultatų, tačiau ilgainiui ji padeda išsaugoti gyvybes.

Antrasis mūsų kertinis akmuo - ankstyva diagnostika. Patikra gelbsti gyvybes, bet tik tuo atveju, jei ji visiems prieinama. Dirbome siekdami išplėsti ir modernizuoti ES atrankinės patikros rekomendacijas, skatinti naujas technologijas ir užtikrinti, kad šios programos pasiektų pažeidžiamas ir sunkiai pasiekiamas gyventojų grupes. Per daug vėžio atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai, ir ne dėl medikų, o dėl sisteminės nesėkmės.

ELP frakcija taip pat rėmė inovacijas ir mokslinius tyrimus. Europa turi pasaulinio lygio mokslininkų ir gydytojų, tačiau pernelyg dažnai proveržis lieka nepasiekiamas pacientams. Raginome geriau koordinuoti vėžio mokslinius tyrimus, išmintingiau naudoti sveikatos duomenis ir užtikrinti greitesnę prieigą prie naujoviškų gydymo metodų, visuomet pagrindinį dėmesį skiriant pacientų saugai. Inovacijos turi būti bendras Europos turtas, o ne kelių asmenų privilegija.

Kova su nelygybe yra svarbiausia mūsų požiūrio dalis. Vėžio diagnozė neturėtų priklausyti nuo jūsų pašto kodo. Mūsų komiteto darbas parodė, kad išgyvenamumo rodikliai gali labai skirtis tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse. Nuolat pasisakome už glaudesnį Europos bendradarbiavimą sveikatos srityje, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir pripažįstant, kad solidarumas gelbsti gyvybes. Europa yra stipresnė, kai veikia kartu - nuo tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų iki bendrų viešųjų pirkimų ir bendros gerosios patirties.

Taip pat svarbu, kad mes primygtinai reikalavome, jog pacientai ir išgyvenusieji taptų politikos dėmesio centre. Vėžys - tai ne tik medicininė būklė, bet ir gyvenimą keičianti patirtis. Gyvenimo kokybė, psichikos sveikata ir reabilitacija nėra antraeiliai dalykai. Jos yra esminės. Išgyventi vėžį neturi reikšti nuolatinės diskriminacijos.

2026 m. Pasaulinė kovos su vėžiu diena turėtų būti ne tik sąmoningumo, bet ir atsakomybės akimirka. Mūsų prisiimti įsipareigojimai turi neapsiriboti antraštėmis ir minėjimais.

Mes ir toliau esame įsipareigoję kurti Europą, kuri saugo pasitelkdama prevenciją, inovacijas ir teisingumą. Kova su vėžiu - tai kova, kurioje negalime sau leisti padaryti pertraukos. Tai bendra Europos misija, reikalaujanti drąsos ir nuoseklumo.

Taigi, kas būtų, jei beveik pusės vėžio atvejų būtų galima išvengti? Atsakymas aiškus. Veikime kartu.