EPP politinės šeimos deklaracija „Eurolat“ kontekste

Politinė deklaracija, pasirašyta Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EuroLat) XVII eilinės plenarinės sesijos metu, politinėms grupėms skirtoje erdvėje.

Atsižvelgdami į aktualiausias šių dienų politines ir socialines problemas, žemiau pasirašę įstatymų leidėjai, susirinkę EuroLat politinėms šeimoms skirtoje erdvėje, Europos Parlamento Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos nariai ir Lotynų Amerikos komponentui priklausančių partijų nariai, pasirašo šią deklaraciją:

Pirmiausia, sukrėsti vakar Ispanijos Toledo provincijoje įvykusios tragiškos geležinkelio avarijos, dėl kurios žuvo dešimtys žmonių ir daugybė buvo sužeista, norime išreikšti gilų liūdesį dėl prarastų žmonių gyvybių, pareikšti nuoširdžiausią užuojautą ir solidarumą aukų šeimoms, taip pat paramą ir užuojautą visiems nukentėjusiems bei palinkėti sužeistiesiems greito ir visiško pasveikimo.

Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinė asamblėja buvo įkurta prieš dvidešimt metų siekiant sukurti dvišalę tarpparlamentinę partnerystę abipus Atlanto, kuri skatintų dialogą ir abipusį supratimą ginant demokratines vertybes, laisvę ir žmogaus teises – pagrindinius ramsčius, ant kurių remiasi Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono dvišalė strateginė partnerystė.  Nuo 2025 m. pabaigos piliečiai Bolivijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Peru ir, visai neseniai, Brazilijoje Lotynų Amerikoje, taip pat Slovėnijoje, Vengrijoje, Švedijoje ir Latvijoje ES dalyvavo konkurencinguose rinkimuose, kurie daugeliu atvejų lėmė taikią valdžios kaitą. Deja, kai kuriose mūsų partnerystės šalyse vis dar vyrauja nedemokratiniai režimai, kurie engia savo tautas ir neigia laisvę, pagarbą asmens laisvei bei pagrindines žmogaus teises, taip pažeisdami pagrindinius principus, kuriais remiantis buvo įkurta „EuroLat“, ir silpnindami dviejų regionų erdvės demokratinę kokybę.

Kalbant apie Venesuelą, palankiai vertiname neseniai įvykusį demokratinės opozicijos lyderės, Nobelio taikos premijos laureatės ir Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatės Marijos Korinos Mačados sugrįžimą į Venesuelą; reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, nutraukti visų oponentų persekiojimą ir nedelsiant leisti grįžti tremtiniams, taip pat kruopščiai laikytis rinkimų grafiko, kad ne vėliau kaip 2027 m. liepos mėn. nepriklausoma Nacionalinė rinkimų taryba surengtų laisvus, demokratinius ir tarptautiniu mastu patikrinamus rinkimus, siekiant prisidėti prie demokratinių institucijų atkūrimo.

Raginame tarptautinę bendruomenę, ypač ES ir Lotynų Amerikos valdžios institucijas, suvienyti jėgas, kad būtų greitai panaikinti autoritariniai ir diktatoriniai režimai Kuboje ir Nikaragvoje – režimai, kurie yra nenormalūs, nes yra anachronistiniai ir antidemokratiniai, ir kurie persekioja, slopina, įkalina ir skurdina savo gyventojus; tikimės, kad abiejose seserinių tautų šalyse, po tamsaus komunizmo, persekiojimų, skurdo ir kančių dešimtmečių, bus žengti reikšmingi žingsniai siekiant perėjimo prie demokratijos.

Reiškiame gilų susirūpinimą dėl Meksikojepastebimo rimto institucinio nuosmukio, demokratijos kokybės silpnėjimo ir laipsniško valdžių pusiausvyros erozijos : valdančiosios partijos vykdomos institucijų kolonizacijos, rinkimų institucijų silpnėjimo prieš 2027 m. rinkimus, žalingus teismų reformos padarinius, kurie kenkia teismų nepriklausomumui ir teisinės valstybės principus užtikrinantiems mechanizmams, taip pat daugybę smurto, reketo, bauginimo ir žurnalistų bei politinių, visuomeninių ir nuomonės lyderių nužudymų atvejų – tai įspėjamasis ženklas, kuriam mūsų visuomenės negali likti abejingos. Mes atidžiai ir nuolat stebėsime institucinę padėtį šalyje ir dar kartą patvirtiname, kad valdžių atskyrimas ir institucijų nepriklausomybė yra pagrindiniai reikalavimai, būtini tinkamam demokratijos veikimui ir piliečių pagrindinėms laisvėms užtikrinti. Taip pat palankiai vertiname ES ir Meksikos visuotinio susitarimo pasirašymą ir raginame Meksikos Senatą jį skubiai ratifikuoti – tai vienintelė institucija, kuri dar turi užbaigti ratifikavimo procedūrą prieš artėjantį susitarimo įsigaliojimą.

Mes smerkiame smurtines demonstracijas, plėšimus ir riaušes, vykstančias keliose Europos Sąjungos šalyse (Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir kt.), kurių metu neteisėtai užimamos viešosios erdvės, niokojamas istorinis, meninio ir kultūrinio paveldo naikinimu bei išpuoliais prieš teisėsaugos pareigūnus, kuriuos skatina ir išnaudoja kairieji ir kraštutiniai kairieji, prisidėdami prie baimės, kraštutinės poliarizacijos, smurto ir bauginimo atmosferos, kuri trukdo normaliai dalyvauti politiniame gyvenime ir vykdyti politinę veiklą tuo metu, kai beveik visose šiose šalyse turi vykti rinkimai. Nors pripažįstame, kad demokratijoje egzistuoja teisėta teisė į taikius protestus, mes tvirtai smerkiame šios protestų bangos išnaudojimą siekiant sukurti bauginimo, smurto ir niokojimo, kuri juos apgaubė, kartais pasitelkiant nepilnamečius, ir tikimės, kad tų šalių valdžios institucijos įvykdys savo pareigą atkurti tvarką ir normalią padėtį visomis teisinėmis priemonėmis ir įrankiais, kuriuos suteikia teisinė valstybė, nesiekiant pasipelnyti iš protestų politine prasme, kaip tai įvyko kai kuriais atvejais. 

Taip pat tvirtai smerkiame šių metų liepos 30 ir 31 d. įvykdytą įsiveržimą į ES pietinę sieną Ispanijos mieste Seutoje ir dėl to įvykdytą tos sienos pažeidimą, nes tai yra išpuolis prieš ES valstybės narės teritorinį vientisumą ir suverenumą. Taip pat apgailestaujame dėl Ispanijos vyriausybės kompetentingų institucijų neveiklumo, taip pat dėl neteisėtų migracijos srautų naudojimo kaip hibridinio karo priemonės, nukreiptos prieš ES valstybės stabilumą ir saugumą, ir remiame šiuo metu vykstantį nepriklausomą teisminį tyrimą, kurio tikslas – nustatyti atsakomybę už to išpuolio planavimą, vykdymą ir tikslus, taip pat už reakciją į jį Ispanijoje.

Galiausiai, kadangi susitinkame Kanarų salose, negalime nepaminėti masinės neteisėtos imigracijos, kai kasdien prie ES pakrantinių valstybių narių krantų atplaukia „cayucos“ ir kiti laivai, vežantys šimtus neteisėtų migrantų. Atsižvelgiant į žmogiškąją tragediją, kurią kelia ši situacija, būtina griežtai taikyti ES lygmeniu galiojančius teisinius dokumentus, būtent Migracijos ir prieglobsčio paktą bei Grąžinimo reglamentą, siekiant užkirsti kelią masiniams neteisėtiems srautams, kuriuos skatina nusikalstami tinklai, užsiimantys prekyba žmonėmis; deja, šie teisiniai dokumentai nėra vienodai taikomi visose valstybėse narėse.

Priimta Santa Cruz de Tenerife, 2026 m. spalio 29 d., ketvirtadienį.

Šią deklaraciją pasirašė šie įstatymų leidėjai:

Europos lygmeniu: Gabriel Mato (Ispanija — EPP), Esteban González Pons (Ispanija — EPP), Herbert Dorfmann (Italija — EPP), Elena Nevado Del Campo (Ispanija — EPP), Davor Ivo Stier (Kroatija — EPP), Raúl De La Hoz Quintano (Ispanija – EPP), Esther Herranz (Ispanija – EPP), Rosa Estarás Ferragut (Ispanija – EPP), Antonio López-Istúriz White (Ispanija – EPP), Borja Giménez Larraz (Ispanija — EPP), Ilia Lazarov (Bulgarija — EPP), Markus Ferber (Vokietija — EPP)

Lotynų Amerikos atstovai: deputatasJuan Martín Rodríguez (Urugvajus), senatorius Marko Cortés (Meksika), senatorius Luciano Cruz-Coke (Čilė), deputatė June Bohórquez (Ekvadoras), deputatas Mario Herrera (Bolivija), deputatas Óscar Darío Pérez (Kolumbija), senatorius Alfred Sneek (Aruba), deputatas Jorge Cavoli (Dominikos Respublika), deputatas Maali del Pomar (Peru), senatorius Manuel José Ossandon (Čilė), deputatas Conrado Rodríguez (Urugvajus), deputatas Rafael Rodríguez (Ekvadoras), senatorius Sergio Gahona (Čilė), deputatas Pedro Casanova (Peru), deputatas Cristian Araya (Čilė), deputatas Nathaly Solares (Bolivija), deputatas Sergio Bobadilla (Čilė), senatore Liliana Benavides (Kolumbija) ir deputatas Daniel Marañon (Bolivija).