Padarykime skaitmeninį pasaulį saugų moterims ir mergaitėms

Ką darytumėte, jei jūsų veidas pasirodytų vaizdo įraše, kuriame niekada nesifilmavote? Arba jei nepažįstamas žmogus internete netikėtai sužinotų jūsų namų adresą, darbovietę, net laiką, kada jūsų vaikas baigia pamokas?

Milijonams moterų ir mergaičių tai ne tik šalti "kas būtų, jeigu būtų" - tai tikra realybė. Tai, kas prasidėjo kaip ryšio ir galimybių erdvė, pernelyg daugeliui tapo nepageidaujamo atskleidimo ir baimės vieta. Internetas atspindi mūsų visuomenę ir kartais šokiruojančiai sustiprina tamsiausias jos puses.

Europai minint lapkričio 25-ąją - Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną - nepamirškime, kad ši kova jau neapsiriboja tik namais, gatvėmis ar darbo vietomis. Dabar ji apima ir skaitmeninį pasaulį - pasaulį, kuris formuoja mūsų gyvenimo, darbo ir kalbėjimo būdą, tačiau pernelyg dažnai palieka moteris neapsaugotas.

Piktnaudžiavimas internete nebėra toks jau retas reiškinys. Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug pusė moterų yra patyrusios tam tikros formos skaitmeninį smurtą - nuo persekiojimo ir priekabiavimo iki dalijimosi intymiais vaizdais be sutikimo. Kiekviena statistika slepia istoriją. Iš mokyklos išvarytas paauglys. Žurnalistė, kuri nustoja rašyti. Motina, kuri ištrina savo socialinę žiniasklaidą, kad vėl jaustųsi saugi. Smurtas per ekraną vis dar skaudina, izoliuoja, palieka randus.

Sunku tai ištverti. Norime veiksmų, o ne užuojautos. Norime, kad mūsų dukros būtų tokios pat saugios internete, kokios turėtų būti gatvėje. Visoje Europoje išgyvenusieji ir aukos siekia pokyčių. Prancūzijoje judėjimas #StopFisha, kurį pradėjo paauglės merginos, atsisakiusios daugiau nebesileisti žeminamoms, parodė, koks pražūtingas gali būti piktnaudžiavimas atvaizdais. Jų drąsa paskatino Europą atidžiau išnagrinėti problemos mastą.

Tačiau vien tik drąsa negalima ištaisyti sistemos, kuri nesugebėjo apsaugoti moterų. Daugelį metų įstatymai sustodavo ties valstybių sienomis, o prievarta jas peržengdavo vienu spustelėjimu. Nusikaltėliai patogiai slėpėsi po anonimiškumu. Technologijų bendrovės slėpėsi po pasiteisinimais. Stambulo konvencija padėjo pagrindus kovai su smurtu prieš moteris, tačiau atsiradus skaitmeninėms platformoms atsirado naujų žalos formų, kurių galiojantys įstatymai paprasčiausiai nesugebėjo užčiuopti.

Todėl mes, EPP frakcija, ėmėmės iniciatyvos formuojant pirmąją ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, kuri buvo priimta 2024 m. Pripažinome, kad skaitmeninis smurtas nėra šalutinė problema - tai vienas aktualiausių šiandienos žmogaus teisių iššūkių.

Ši Europos direktyva yra mūsų atsakas į seną neteisybę nauja forma. Pagal ją visose valstybėse narėse baudžiama už nesankcionuotą dalijimąsi intymiais ar manipuliuotais vaizdais, persekiojimą elektroninėje erdvėje, priekabiavimą internete ir neapykantos kurstymą. Ja užtikrinama, kad aukos galėtų gauti apsaugą, teisingumą ir paramą, kad ir kur gyventų. Taip pat siunčiama aiški žinia: tai, kas neteisėta neprisijungus prie interneto, turi būti neteisėta ir internete.

Ne visi mūšiai buvo laimėti. Į direktyvą nebuvo įtraukta išžaginimo nusikalstama veika, dėl kurios labai kovojo Europos Parlamentas ir ypač Europos liaudies partijos frakcija. Tačiau tai svarbus žingsnis link Europos, kurioje nė vienos moters saugumas nesibaigia ten, kur prasideda jos Wi-Fi.

Galvokite, kad Europa kuria skaitmeninę prieglaudą - erdvę, kurioje pagaliau galioja teisės, taisyklės ir pagarba.

Dabar laukia sunkesnė dalis: mūsų viziją paversti realybe. Valstybės narės turi sparčiai įgyvendinti direktyvą: mokyti policiją ir prokurorus, finansuoti paramą aukoms ir užtikrinti, kad piktnaudžiavimo turinys būtų greitai pašalintas. Technologijų bendrovės taip pat privalo naudoti savo algoritmus, kad sustabdytų neapykantą, o ne ją skleistų. O mes visi turime moralinę pareigą nustoti dalytis pažeminimu, kalbėti garsiai, kai matome prievartą, ir mokyti savo vaikus, kad sutikimas ir pagarba nedingsta, kai užsidega ekranas.

Prevencija, apsauga ir baudžiamasis persekiojimas. Tai trys žodžiai, apibūdinantys Europos požiūrį. Kartu jie sudaro pažadą, kad moterys ir mergaitės galės gyventi, dirbti ir kalbėti internete be baimės.

Taigi, minėdami šią lapkričio 25-ąją, paverskime ją daugiau nei data kalendoriuje. Tegul tai būna posūkio taškas - diena, kai Europa susitelkia ir sako: mes jus apsaugosime, mes būsime šalia jūsų ir žingsnis po žingsnio, įstatymas po įstatymo, užtikrinsime, kad skaitmeninis pasaulis būtų saugus visiems.