Finansinis raštingumas finfluencerių amžiuje

20 sekundžių trukmės vaizdo įraše pasakojama, kur investuoti santaupas. Jis atrodo užtikrintas, nušlifuotas, gal net paremtas "duomenimis". Jį žiūri milijonai žmonių. Kai kurie juo seka ir pasitiki. Kai kurie praranda pinigus.

Tai nebėra išimtis. Tai tampa kasdienio gyvenimo dalimi.

Tuo metu, kai vis geriau suprantame socialinės žiniasklaidos keliamą riziką - nuo kibernetinių patyčių iki dezinformacijos, - finansinis pažeidžiamumas skaitmeninėje erdvėje vis dar lieka nepastebėtas.

Mes raginame žmones prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį. Tuo pat metu jie vis dažniau susiduria su skaitmenine aplinka, kuri yra greitai kintanti, įtikinama ir dažnai neaiški. Dėl to didėja atotrūkis tarp sprendimų, kuriuos žmonės turėtų priimti, ir priemonių, kuriomis jie gali juos priimti.

Finansinis pažeidžiamumas nėra nereikšminga problema. Visoje Europos Sąjungoje tik vienas iš penkių piliečių turi aukštą finansinio raštingumo lygį. Tai reiškia, kad dauguma europiečių priima sprendimus dėl taupymo, kreditavimo ir investavimo, visiškai nesuprasdami su tuo susijusios rizikos.

Tuo pat metu sparčiai didėja paslėptos reklamos, dezinformacijos ir vis sudėtingesnio sukčiavimo, dažnai paremto dirbtiniu intelektu ir "giluminėmis klastotėmis", poveikis. Rezultatas paprastas: žmonės mažiau kontroliuoja, yra labiau pažeidžiami, todėl labiau rizikuoja pakliūti į spąstus.

Štai kodėl Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcija įžvelgė, kad svarbu pateikti pranešimą dėl finansinio raštingumo ir vadinamųjų "finfluencerių" vaidmens Taupymo ir investavimo sąjungos sistemoje. Tikslas - sukurti plataus užmojo, praktinį ir išmatuojamą Europos atsaką, orientuotą į realius sprendimus ir iššūkius, su kuriais žmonės susiduria kasdieniame gyvenime.

Finansinis raštingumas nėra nei prabanga, nei nišinė specialistų tema. Jis susijęs su laisve ir saugumu. Kai žmonės negali palyginti išlaidų, suprasti rizikos, atskirti patikimos informacijos nuo užmaskuotos rinkodaros ar atpažinti sukčiavimo internete, jų savarankiškumas silpnėja.

Ir šis pažeidžiamumas egzistuoja ne vienas. Jį sustiprina tai, kaip dabar vartojama finansinė informacija.

Šiandien pagrįstai nerimaujame dėl netikrų naujienų politikoje ir vis daugiau dėmesio skiriame skaitmeniniams ir žiniasklaidos įgūdžiams; finansiniam raštingumui turi būti skiriamas toks pat didelis dėmesys. Finansiniai sprendimai, nesvarbu, ar jie susiję su santaupomis, pensijomis, ar investicijomis, turi tokias pat realias pasekmes.

Toks yra mūsų patvirtinto pranešimo tikslas. Jame reaguojama į tai, kaip šiandien žmonės susiduria su finansine informacija ir kaip tai keičiasi.

Pirma, finansinis švietimas turi būti traktuojamas kaip gyvenimo įgūdis. Jis turėtų būti pradedamas anksti, bet negali baigtis mokykloje. Svarbiausi finansiniai sprendimai priimami vėliau, kai įžengiama į darbo rinką, imama paskola, perkamas būstas ar planuojama pensija. Todėl mokymasis turi lydėti žmones visą gyvenimą, remiamas mokyklų, darboviečių ir ES masto iniciatyvų.

Antra, vien tik švietimo nepakanka - taip pat turime apsaugoti ir supaprastinti. Pernelyg dažnai finansinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, sukuriama sudėtinga sistema, kurioje paprasti žmonės negali susigaudyti. Finansinis raštingumas negali pakeisti investuotojų apsaugos. Jei norime, kad daugiau europiečių geriau taupytų ir saugiai investuotų, turime užtikrinti, kad pati sistema būtų suprantama visiems.

Trečiasis iššūkis, kuris galbūt yra pats aktualiausias, yra skaitmeninė aplinka ir "finfluenceriai". Socialinė žiniasklaida tapo prieigos prie finansinės informacijos tašku, ypač jaunajai kartai. Tai sukuria įtraukimo galimybių, bet kartu ir rimtų pavojų.

Vienas turinio kūrėjas gali aiškiai paaiškinti pagrindines finansines sąvokas, o kitas gali reklamuoti didelės rizikos produktus neatskleisdamas komercinių interesų. Žiūrovas ne visada mato šį skirtumą, todėl riba tarp švietimo ir reklamos dažnai būna neryški.

Tačiau turėtume aiškiai pasakyti: tikslas nėra nutildyti kūrėjus ar apriboti inovacijas. Tikslas - kelti standartus. Tai reiškia aiškų mokamo turinio ženklinimą, sąžiningus ir matomus įspėjimus apie riziką, griežtesnį kovos su sukčiavimu užtikrinimą ir geresnį bendradarbiavimą su interneto platformomis. Tai taip pat reiškia, kad reikia pripažinti, jog pačios platformos negali išlikti neutraliais laidininkais, kai ant kortos statoma finansinė žala.

Interneto pasaulis turi būti vieta, kurioje žmonės yra informuojami ir apsaugomi, o ne klaidinami ar išnaudojami. Finansinis turinys nėra tik dar viena internetinių pramogų kategorija. Jis daro įtaką realiems sprendimams, turintiems realių pasekmių.

Jei suklysime, nepakaks jokio švietimo. O jei ignoruosime skaitmeninę aplinką, nepadės joks reguliavimas.