Pozicijos dokumentas. Šiuolaikinė socialinė Europa

Šį turinį taip pat galite rasti

Mūsų vertybės, principai ir vizija

Mūsų požiūris į visuomenę ir ekonomiką yra grindžiamas mūsų krikščioniškomis vertybėmis ir tvirtu įsitikinimu, kad žmonės yra laisvi ir kuriant socialinę rinkos ekonomiką jiems turi būti skiriama daugiausia dėmesio. Mūsų pagrindinės vertybės yra atsakomybė, pagarba, solidarumas ir teisingumas, kaip numatė mūsų frakcijai priklausę Europos Bendrijų steigėjai Robert Schuman, Alcide de Gasperi, Jean Monnet ir Konrad Adenauer.

Tikime Europos socialiniu modeliu, kuriuo pagrįsta socialinė rinkos ekonomika. Norime pagerinti ir apsaugoti socialinę gerovę ir konkurencingumą, kuriuos reikia nuolat pritaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Europos Sąjungos (ES) sutarties 3 straipsnyje nustatyta sistema, pagal kurią konkurencingumas prisideda prie socialinio teisingumo, o socialinis teisingumas skatina konkurencingumą. Kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje, manome, kad Europos Sąjunga, apibrėždama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiklą, visada turėtų atsižvelgti į socialinius reikalavimus.

Pagrindinis socialinės politikos tikslas yra siūlyti piliečiams priemonių, kurios padėtų jiems tapti savarankiškiems ir tokiems išlikti. Socialinė politika turėtų būti vertinama atsižvelgiant į investicijas, kurios ilgainiui atsipirks ir piliečiai taps savarankiški ir nepriklausomi, taip pat turėtų būti siekiama išvengti išlaidų, susijusių su ilgalaike priklausomybe nuo valstybės pagalbos.

Manome, kad Europos Sąjungoje reikia panaikinti ekstremizmą ir populizmą, taip pat regionuose, kurie žmonėms savo buveinės šalyse negali pasiūlyti realių perspektyvų. Bendroji rinka yra vienas iš Sąjungos pagrindų ir nuo jos tinkamo veikimo priklauso ekonomikos atgaivinimas Europoje. Darbo jėgos judumas šiomis aplinkybėmis yra labai svarbus, nes jis yra Europos konkurencingumo šaltinis.

Kaip ir kitose srityse (nuo aplinkos apsaugos teisės iki bendrosios rinkos ir Stabilumo ir augimo pakto), primygtinai reikalaujame, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai visapusiškai ir nuosekliai taikytų nacionalines ir ES taisykles, įskaitant kolektyvines sutartis, ir užtikrintų jų vykdymą. Teisės aktų laikymasis yra būtina tinkamai ir nešališkai veikiančios bendrosios rinkos sąlyga.

Esame įsitikinę, kad mūsų socialinė rinkos ekonomika yra labai susijusi su veiksmingu socialiniu dialogu. Šiuo atžvilgiu palaikome Europos Komisijos ir jos pirmininko įsipareigojimą iš naujo pradėti Europos socialinį dialogą. Taip pat pabrėžiame, kad, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 ir 152 straipsnius, ES lygmeniu apibrėžiant ir įgyvendinant politiką turi būti atsižvelgta į socialinį dialogą. Galimybė socialiniams partneriams dalyvauti vedant prasmingą socialinį dialogą yra labai svarbi siekiant suderinti konkurencingumą ir nešališkumą, taip formuojant darnią šiuolaikinę ES socialinę politiką, atspindinčią darbuotojų ir darbdavių poreikius. ELP frakcija internetinėmis priemonėmis skatina socialinį dialogą siekdama stiprinti dalyvaujamąją demokratiją.

1. Užimtumo skatinimas

Savo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriame užimtumui, kvalifikuotai darbo jėgai ir verslumui. Raginame valstybes nares kuo geriau išnaudoti įgyvendinamas ES ir nacionalines politikos kryptis ir finansų sistemas siekiant kurti tinkamai veikiančią ekonomiką ir darbo rinkas, taip pat skatinti investuoti į žmones ir darbo vietų kūrimą.

1.1 ES fondai

Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra pagrindinės Europos Sąjungos priemonės darbuotojų integracijai ir reintegracijai į darbo rinką skatinti, kurioms skiriama 86 mlrd. EUR. Raginame taikyti tikslines ir supaprastintas priemones, kuriomis valstybėms narėms būtų suteikiama daugiau galimybių geriau pasinaudoti finansavimu, kurį galima gauti iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos sanglaudos fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kurie yra pagrindinės europiečių įsidarbinimo galimybių didinimo priemonės.

1.2 Švietimas, įgūdžių tinkamumas ir mokymas

Pirmenybę teikiame investicijoms, kuriomis Europoje skatinamas švietimas, įskaitant dualinį švietimą, kalbų mokymasis (įskaitant kaimyninių šalių kalbas), mokymas, pameistrystė, įgūdžiai, užimtumas ir verslumas pasitelkiant tokias programas ir platformas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams europiečių suteikiama galimybių įgyti naudingos patirties. Taip pat pritariame siūlymui kurti modulinę Europos mokymo sistemą, grindžiamą geriausia šios srities valstybių narių patirtimi; tai padėtų padidinti ES darbo jėgos judumą, taip pat tarpvalstybiniu mastu, kuris, kaip įrodyta, skatina ekonomikos augimą ir patenkina darbo jėgos poreikius valstybėse narėse.

Manome, kad reikia geriau derinti švietimo ir mokymo programas ir kintančios darbo rinkos poreikius. Raginame Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti informacinių ir ryšių technologijų bei mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymą ir švietimą siekiant užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi darbuotojai turėtų atitinkamų e. įgūdžių. Taip pat turi būti skatinama kurti dualinio švietimo programas ir suteikti galimybių derinti mokymą ir stažuotes. Remiame programas, kurios padeda darbo neturintiems jaunuoliams ugdyti e. įgūdžius, pavyzdžiui, dalyvaujant atviruose kursuose internetu, taip pat suteikia tokių pat galimybių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms ir aktyviems senjorams. Dabartiniai švietimo metodai turi būti derinami su praktiniais kursais, pavyzdžiui, mokyklose taikomomis kodavimo sistemomis, taip pat su būtina technologine baze mokyklose ir universitetuose. Manome, kad Europos šalyse turime skatinti, išlaikyti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos talentingą ir našią darbo jėgą ir sudaryti palankias sąlygas siekiant užkirsti kelią protų nutekėjimui.

Be to, turėtų būti imamasi priemonių siekiant suteikti daugiau galimybių visoje Europoje pripažinti įgytas kvalifikacijas ir diplomus, įskaitant diplomus ir internetu išduotus pažymėjimus, pavyzdžiui, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų pažymėjimus, ir patvirtinti neformalųjį mokymąsi, kad specialistai visoje Europoje prisidėtų su savo žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat skatiname Komisiją darbo kvalifikavimo priemonę, t. y. Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO), derinti su kitomis Europos kvalifikavimo priemonėmis, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara (EKS), Europasu, Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) ir EURES, kurios yra naudojamos švietimo, profesinio mokymo ir ankstesnio mokymosi srityse.

1.3 Įtraukioji darbo rinka

Raginame imtis papildomų priemonių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms integruoti į darbo rinką, verslą, švietimą arba mokymą, siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui ir išvengti šios kategorijos darbuotojų bei jų šeimos narių socialinės atskirties rizikos. Taip pat siekiame kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje ir skatinti visoms amžiaus grupėms palankią aplinką.

Remiame priemones, kuriomis siekiama spręsti su ilgalaikiu nedarbu – pagrindine socialinės atskirties priežastimi – susijusias problemas. Todėl remiame naująją Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikio nedarbo. Raginame rengti integravimo iniciatyvą, kad visi darbo ieškantys asmenys, kurie ilgiau kaip 12 mėnesių buvo bedarbiai, būtų vertinami atskirai ir su jais būtų sudaromi integravimo į darbą susitarimai, pagal kuriuos per 18 nedarbo mėnesių asmuo būtų reintegruojamas į darbo rinką.

Veiksminga legalių pabėgėlių ir migrantų integracija yra vienas svarbiausių uždavinių, kurį būtina įgyvendinti tam, kad šiuolaikinė socialinė Europa tinkamai funkcionuotų. Įgyvendindami dvipusį procesą norime taikyti profesinio mokymo ir švietimo programas ir siūlyti stažuotes, kurios padėtų nustatyti asmens potencialą ir skatinti integraciją.

1.4 Darbo vietos skaitmeniniame sektoriuje

Ekonomika ir darbo rinka keičiasi dėl skaitmeninimo ir platesnio naujoviškų, produktyvesnių, pritaikytų ir veiksmingų technologijų ir paslaugų taikymo. Skaitmeninėje rinkoje įžvelgiame daug užimtumo galimybių ir raginame visus suinteresuotuosius subjektus skatinti kurti naujas darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje Europoje. Vilčių teikia kartu su privačiuoju sektoriumi įsteigta Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti. Taip pat skatiname strategijas, kuriomis siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį ir skatinti vienodas galimybes naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, ypač žmonėms, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis.

1.5 Verslumas

Skatindami verslumo mąstyseną ir susijusias žinias, įgūdžius ir kompetenciją turime kurti geresnę verslumo kultūrą, kuri būtų būdinga, be kita ko, apdirbamajai pramonei, šeimoms priklausančioms įmonėms, MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Todėl remiame iniciatyvas, pavyzdžiui, J.-C. Junckerio planą, mikrofinansavimo ir kitus ES mechanizmus bei nepriklausomus specialistus. Manome, kad bendrovės ir įmonės, ar jos būtų didelės, ar mažos, yra pagrindinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, todėl joms turėtų būti sudaromos sąlygos konkuruoti be jokių kliūčių ir suteikiama galimybių gauti finansavimo, kad galėtų lengvai steigti naujus filialus ir kurti darbo vietas. Pritariame tam, kad mokesčių naštą reikėtų perkelti nuo darbo ir pradėti taikyti plačią diferencijuotų lygių apmokestinimo sistemą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama perėjimui nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių. Tvirtai remiame mokesčių modelių ir supaprastintų mokestinių prievolių vykdymo procedūrų, kurios naudingos MVĮ, verslininkams, labai mažoms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, plėtrą.

2. Socialinės sanglaudos ir Europos Sąjungos piliečiams skirtų socialinių investicijų didinimas

Didėjanti socialinė konvergencija yra būtina tvarios šiuolaikinės socialinės Europos, galinčios spręsti šiuolaikines ekonomikos ir visuomenės problemas, sąlyga. Tai yra itin svarbu siekiant sudaryti Europoje gyvenančioms šeimoms palankias sąlygas, kurti darbo vietas, gerinti darbo sąlygas ir gyvenimo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir socialinę pažangą labai konkurencingoje socialinėje rinkos ekonomikoje. Manome, kad didėjanti socialinė konvergencija yra būtina tvariam ekonomikos augimui ir jos siekiant reikia užtikrinti veiksmingą ir nešališką teisinį ir politinį pagrindą ir visuose Europos regionuose vykdyti atsakingą fiskalinę politiką siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

2.1 Pajamos ir darbo užmokestis Europoje

Manome, kad visi Europos Sąjungos piliečiai ir šeimos turėtų turėti teisę gauti pajamų arba paramą, kad galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas. ES piliečių poreikių vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant socialinio teisingumo ir tvarios demografinės raidos. Taikant socialinės paramos mechanizmus turi būti užtikrinama, kad socialinė priklausomybė nebus neribota, ir turi būti skatinamas švietimas arba galimybės patekti į darbo rinką.

Visi Europos darbuotojai turėtų turėti teisę gauti tokį darbo užmokestį, kad galėtų gyventi oriai. Nerimą kelia tai, kad net 8,9 proc. Europos darbuotojų šiuo metu yra ties skurdo riba. Raginame kurti ir taikyti veiksmingas taisomąsias priemones. Šios priemonės turėtų būti kuriamos valstybėse narėse gerbiant jų papročius ir tradicijas ir paisant jų biudžeto galimybių, kartu atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę tikrovę, taip pat į socialinių partnerių, paramos gavėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Manome, kad dinamiška darbo rinka yra labai svarbi siekiant visiems piliečiams užtikrinti didesnį darbo užmokestį ir socialinę apsaugą.

2.2 Kova su skurdu

ELP frakcija nesiekia sumenkinti jokios mūsų visuomenės dalies. 2014–2020 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skirta daugiau kaip 3,8 mlrd. EUR. Todėl raginame visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus naudoti turimas lėšas siekiant veiksmingiausiai sumažinti skurdo riziką. Pirmiausia raginame imtis priemonių siekiant suteikti neturtingiems žmonėms pirmąją pagalbą, paskui kurti atskiras papildomas priemones, padedančias sudaryti žmonėms sąlygas gyventi savarankiškai ir oriai ir įtraukti juos į darbo rinką. Be to, manome, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bažnyčios organizuojamai veiklai šioje srityje ir leidžiama bažnyčios atstovams veiksmingai prisidėti, nes jų indėlis svarbus.

Taip pat nereikėtų pamiršti vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų. Vyresnio amžiaus moterims kyla ypač didelė skurdo grėsmė, visų pirma dėl labai didelio vyrų ir moterų pensijų skirtumo. Todėl skatiname valstybes nares taikyti specialias priemones, pavyzdžiui, suteikti kreditus globos laikotarpiams, minimalioms pensijoms ir pensijoms netekus maitintojo, taip pat keistis geriausia patirtimi šioje srityje.

Raginame Europos Komisiją ir valstybes nares taikomas priemones geriau pritaikyti bedarbių namų ūkiams ir gerinti jų socialinę integraciją ir jiems siūlomas užimtumo galimybes. Šios priemonės, kartu su esama valstybių narių geriausia patirtimi, savo ruožtu taip pat būtų svarbi vaikų skurdo mažinimo Europoje priemonė.

Manome, kad socialinė ir solidarioji ekonomika gali padėti pažangiai ir ekonomiškai spręsti daugelį visuomenės problemų. Todėl rekomenduojame Komisijai suteikti naujų paskatų daryti socialines investicijas.

2.3 Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas

Manome, jog visose ES valstybėse narėse vaikų priežiūros paslaugų infrastruktūra turi būti netoli, kad būtų galima geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. Taip pat raginame tėvams, šeimoms ir asmenims suteikti geresnių galimybių prireikus naudotis priežiūros paslaugomis. Remiame darbdavius, kurie ieško būdų, kaip išreikšti savo rūpestį susijusiomis problemomis taip, kad būtų naudinga organizacijai, tačiau dar svarbiau – suteikia darbuotojams galimybių geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Pripažįstame labai svarbų motinų ir tėvų vaidmenį mūsų visuomenėje, be to, teigiamai vertiname ir remiame Komisijos paskelbtą iniciatyvą, kuria siekiama skatinti moteris aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir asmenų, šeimų ir įmonių naudai šalinti geresnio darbo ir šeimos gyvenimo derinimo kliūtis.

Pripažįstame vaikų ir kitų to reikalingų šeimos narių priežiūros svarbą. Remiame visas valstybėse narėse taikomas priemones, kuriomis pripažįstama neapmokamo auklių darbo vertė, ir manome, kad šis darbas turėtų būti pripažįstamas rengiant pensijų sistemas, taip mažinant vyrų ir moterų pensijų skirtumą.

Visą gyvenimą trunkantis sveikas senėjimas, kuris prasideda nuo vaikystės, turi tapti pagrindine sąvoka formuojant politiką, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje. Šiuo tikslu visą darbo laiką turėtų būti taikomi aukšti darbuotojų saugos ir sveikatos standartai.

3. Patikimas teisinis ir politinis pagrindas

Paisome Sutarčių, kuriomis, laikantis subsidiarumo principo, (pagal SESV 151–161 straipsnius) ES suteikiama teisė remti ir papildyti valstybių narių veiklą, susijusią su darbuotojų sveikatos ir saugos apsauga, darbo sąlygomis, socialine apsauga, darbuotojų informavimu ir konsultavimu, socialiai remtinų žmonių įtraukimu ir Sąjungos teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracija.

Manome, kad Europos Sąjungos darbo ir socialinės teisės aktais turi būti nustatyti visoje Europoje taikytini minimalūs socialiniai standartai, taip užtikrinant visiems ES piliečiams ir įmonėms vienodas sąlygas ir stiprinant Europos socialinę ir regioninę sanglaudą, taip pat atokiausiuose regionuose. Tačiau suprantame, kad visais Europos Sąjungos teisės aktais turi būti išlaikoma skirtingų valstybių narių, sektorių ir darbuotojų poreikių ir piliečių teisių pusiausvyra. Europos lygmeniu pradedamos taikyti naujos normos turi būti motyvuotos, proporcingos ir pagrįstos išsamiu įrodymais grindžiamu vertinimu, be to, jomis turi būti gerbiami nacionaliniai papročiai ir tradicijos.

Pritariame darbo rinkos reformoms, kuriomis skatinama darbo ieškančių asmenų integracija į darbo rinką, gerinamas vidaus ir išorės darbdavių lankstumas ir užtikrinama saugi ir tvari darbuotojų socialinė apsauga. Tokiomis reformomis turėtų būti derinami plataus užmojo darbuotojų apsaugos standartai ir suteikiama žmonėms daugiau galimybių grįžti į darbo rinką.

Europa turi siekti rezultatų ir vengti tuščių pažadų. ELP frakcija ragina įgyvendinti pažangaus reglamentavimo darbotvarkę siekiant palengvinti tinkamą ES socialinės teisės aktų taikymą ir vykdymą ir užtikrinti, kad lėšos pasiektų tinkamus gavėjus. Pabrėžiame, kad pagal SESV 9 ir 152 straipsnius įgyvendinant pažangaus reglamentavimo procesą socialinis dialogas tebėra labai svarbi mūsų socialinės rinkos ekonomikos dalis.

Ši darbotvarkė turėtų būti išsami ir tiesiogiai susijusi su Europos semestro procesu. Ja remiantis turėtų būti apibendrinama bendra analizė ir aiškiau apibrėžiamos su socialiniais ir ekonominiais aspektais susijusios valstybių narių strategijos, pabrėžiant būtinybę suderinti šiuos kriterijus.

Pripažįstame, kad į makroekonominio disbalanso procedūrą įtraukiant užimtumo rodiklius geriau parodoma užimtumo ir socialinė raida Europos semestro procese. Pritariame tam, kad šie rodikliai turi būti vertinami taip pat kaip kiti pagrindiniai rodikliai ir kad juos taikant turėtų būti galima atlikti išsamią analizę, siekiant prireikus pagerinti užimtumo ir socialinės politikos rezultatus įgyvendinant tinkamas struktūrines reformas.

3.1 Socialinė darbuotojų apsauga

ELP frakcija remia atsakingą ir veiksmingą socialinės apsaugos politiką, pagrįstą teisėmis ir įsipareigojimais. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą pensijų srityje, numatydamos valstybės skiriamas pensijas, kurių pakaktų deramam gyvenimo lygiui užtikrinti ir nuo skurdo senatvėje apsaugoti, ir skatindamos kaip papildomo draudimo priemone naudotis papildomų pensijų sistemomis, susijusiomis su darbo sutartimis. Vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą ir pačios priskirti vaidmenį visoms atskiros valstybės narės pensijų sistemos pakopoms. Tačiau reikia kurti Europos pensijų stebėjimo sistemą.

Atsižvelgdami į visose ES valstybėse narėse ilgėjančią gyvenimo trukmę (kas 10 metų ji vidutiniškai pailgėja 2,5 metų) ir į demografinius pokyčius Europoje, raginame valstybes nares skubiai įgyvendinti reikiamus struktūrinius pokyčius, įskaitant pensijų sistemų pokyčius, siekiant užtikrinti visiems žmonėms tvarią socialinę apsaugą ir kartų solidarumą.

Remiame ilgalaikes sutartis kaip standartinę sutarčių formą, jas sudaryti gali būti skatinama atitinkamomis priemonėmis. Taip pat būtinos ne visą darbo dieną trunkančio, laikino ir sezoninio darbo sutartys ir kitų rūšių sutartys, kad įmonės ir darbuotojai galėtų sudaryti įvairius sutartinius susitarimus. Vis dėlto raginame imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad bet kokios rūšies sutartis, kurią darbuotojui siūloma sudaryti, atitiktų jo įsipareigojimus ir pareigas ir ja nebūtų piktnaudžiaujama arba spekuliuojama. Manome, kad įvairovė, lankstumas ir saugumas yra labai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams.

Remiame priemones, kuriomis siekiama kovoti su visų formų nedeklaruojamu darbu ir mažų garantijų darbu. Mūsų nuomone, mažų garantijų darbas yra toks darbas, kurį atliekant nesilaikoma Europos ir nacionalinių standartų, visų pirma susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, ir (arba) už kurį negaunama pakankamai išteklių, kad būtų galima gyventi oriai arba kad būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.

Raginame nustatyti supaprastintas ir veiksmingesnes taisykles dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir suteikti MVĮ ir labai mažoms įmonėms daugiau galimybių taikyti veiksmingas ir efektyvias Europos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytas rizikos prevencijos priemones, kartu gerbiant darbuotojų teises. Atkakliai tvirtiname, kad naujos kartos darbus atliekantiems darbuotojams turi būti taikoma tinkama sveikatos ir saugos apsauga, pritaikyta prie naujų aplinkybių, pavyzdžiui, apsauga nuo streso, išsekimo arba raumenų ir kaulų sistemos ligų. Taip pat norime pasinaudoti skaitmeninant darbo vietas teikiamomis galimybėmis nustatyti saugią ir lanksčią darbo laiko tvarką, kad būtų galima geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.

3.2 Lygios galimybės

Esame tvirtai pasiryžę gerinti integraciją į Europos darbo rinką, todėl remiame priemones, kuriomis siekiama pašalinti Europos kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktų spragas, ypač kalbant apie neįgaliuosius. Be to, remiame pastangas nedelsiant įgyvendinti Tarybos direktyvą 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje.

ELP frakcija tvirtai remia visišką vyrų ir moterų lygybę darbo užmokesčio ir pensijų atžvilgiu, taip pat pasisako už lygias galimybes siekti karjeros visose valstybėse narėse. Raginame taikyti tikslines priemones, skirtas moterų užimtumui didinti, siekiant panaikinti išlikusį 11,5 proc. vyrų ir moterų užimtumo skirtumą ir pasinaudoti visomis galimybėmis darbo rinkoje kelti moterų kvalifikaciją ir ugdyti įgūdžius.

3.3 Darbuotojų judumas

Judumas yra bendrosios rinkos konkurencingumo šaltinis. Abejoti pagrindiniu ir esminiu ES principu, kaip antai judėjimo laisve, visiškai negalima. Todėl pasisakome už laisvą darbuotojų judėjimą ir judumą, pagrįstą aiškiomis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklėmis. Be to, negalime toleruoti jokių piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejų arba galiojančių ES teisės aktų nesilaikymo.

Raginame valstybes nares Europos Sąjungoje užtikrinti vienodas sąlygas. Šiuo atžvilgiu raginame parengti veiksmų planą siekiant pašalinti nustatytus galiojančių taisyklių trūkumus, kovoti su socialiniu dempingu, atsirandančiu taikant neteisėtą socialinę praktiką, ir vykdyti veiksmingą kontrolę. Raginame valstybes nares laikytis vieno langelio principo ir kurti bendrą nacionalinę svetainę, kurioje tarpvalstybiniai darbuotojai būtų informuojami apie fiskalinius ir socialinės apsaugos padarinius, atsirandančius dirbant kitoje valstybėje narėje, taip pat jiems būtų patariama ir teikiama pagalba.

Piktnaudžiavimą ir sukčiavimą galima įveikti, tik jei ES ir nacionalinis teisės aktų leidėjas numato veiksmingą, įvykdomą ir tinkamą teisinį pagrindą, pagrįstą tarpusavio bendradarbiavimu, o valstybės narės turi pagerinti kontrolės priemones ir užtikrinti, kad jos būtų proporcingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Tačiau teisėta ir teisinė kova su sukčiavimu neturi būti laikoma dingstimi abejoti Sutarčių nuostatomis, įskaitant laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo principą, pagal kurį kitos ES valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės piliečiai turi būti vertinami vienodai.

Palankiai vertiname Komisijos planus nustatyti ir ištaisyti minimalių teisių į socialinę apsaugą koordinavimo visoje Europoje trūkumus pritaikant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Turime užtikrinti, kad pritaikant teisės aktus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nebūtų skatinama nesąžininga konkurencija.

Žinome, kad vis dar esama su Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimu susijusių problemų. Šiuo atžvilgiu, siekdami užkirsti kelią piktnaudžiavimui, raginame valstybes nares laiku įgyvendinti Vykdymo užtikrinimo direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo ir atlikti jos įgyvendinimo poveikio analizę. Komisija pranešė, kad paskelbs darbo jėgos judumo teisės aktų rinkinį ir atliks tikslinę Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrą. Jeigu šis procesas prasidės, reikalaujame, kad būtų aptariami tik būtini neišspręsti aspektai, siekiant užtikrinti teisingą elgesį su darbuotojais ir vienodas sąlygas verslui. Persvarstytoje direktyvoje ir toliau turi būti sudaromos sąlygos laisvai teikti paslaugas. Visos siūlomos priemonės turi būti aiškios, proporcingos, nediskriminacinės ir pagrįstos, jomis turi būti paisoma skirtingų valstybėse narėse taikomų darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų. Kad būtų vykdoma griežtesnė kontrolė siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir užkirsti jam kelią, raginame atsakingas tikrinimo tarnybas labiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir keistis informacija ir duomenimis elektroninėmis priemonėmis.

Mūsų nuostatos

No result