Energetinio saugumo išorės aspektas

TIKSLAI

Mūsų tikslas – užtikrinti Europos Sąjungai didesnį išorės energijos tiekimo saugumą. Europos Sąjunga importuoja 53 proc. visos joje suvartojamos energijos. Be to, kad būtina užtikrinti didesnį konkurencingumą, energijos vartojimo efektyvumą, mažesnes sąnaudas ir didesnę energijos tiekimo Europoje nepriklausomybę, krizė Ukrainoje taip pat parodė, kad būtina mažinti energetikos priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir didinti ES atsparumą išorės geopolitiniam spaudimui. Tokiomis aplinkybėmis teigiamai vertiname energetikos sąjungos sukūrimą, nes tai – svarbiausia priemonė tvirtesniam energetiniam saugumui pasiekti, energijos kainoms sumažinti ir Europos ekonomikos konkurencingumui padidinti. Tam reikėtų sukurti tikrą bendrą išorės energetikos politiką, siekiant padidinti ES geopolitinį patikimumą, veiksmingumą ir nuoseklumą, kad galėtume kalbėti su savo partneriais laikydamiesi vienos pozicijos ir užtikrinti glaudžią ES išorės energetikos politikos sąveiką su jos bendra užsienio ir saugumo politika.

Šiuo metu tarptautinėse energijos rinkose vykstančių didelių pokyčių akivaizdoje, pvz., kainų kaitos, žaidimo taisykles keičiančių pokyčių, susijusių su naujais naftos ir dujų tiekimo pajėgumais, ir prognozuojamo eksponentinio paklausos augimo pasaulio rinkoje, ypač BRICS šalyse, ES turi nustatyti pasaulinio masto energetikos strategiją.

Mūsų energetinio saugumo išorės ir vidaus aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Norint sumažinti mūsų priklausomybę nuo importo, labai svarbu visapusiškai tausiai naudoti visus vietos išteklius. Šiuo atžvilgiu turėtume skatinti visapusišką galiojančių vidaus energijos rinkos teisės aktų, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, įgyvendinimą, kad būtų mažinama priklausomybė, didinama energijos šaltinių įvairovė, mažinamos energijos kainos įmonėms ir galutiniams vartotojams, siekiant užtikrinti, kad jos supanašėtų su transatlantinėmis energijos kainomis, ir sukurti tarpusavyje sujungtą ir sinchroniškai veikiančią bendrąją rinką, kurioje nebūtų energetinių salų, kartu gerbiant valstybių narių laisvę pačioms nustatyti savo energijos rūšių derinį.

RAGINAME UŽTIKRINTI VIENYBĘ IR SOLIDARUMĄ IŠORĖS ENERGETIKOS POLITIKOS SRITYJE

• Energetikos sąjungos pagrindas turėtų būti derybos su trečiosiomis šalimis laikantis vienos pozicijos. Pozicijų derinimas ir bendras dujų pirkimas turėtų prasidėti regiono lygmeniu, kuriame valstybės narės galėtų savanoriškai nustatyti bendrą derybų mechanizmą ir įsteigti regioninius tolesnės dujų tiekimo infrastruktūros plėtros centrus, kad būtų sustiprintas mūsų pajėgumas kolektyviai derėtis. Taip būtų galima pasiekti bendrą Europos derybinę poziciją. Būtina persvarstyti sprendimą dėl tarpvyriausybinių susitarimų, kad būtų numatytas didesnis Europos Komisijos vaidmuo užtikrinant tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį ES teisės nuostatoms, įskaitant tarpvyriausybinių susitarimų ex ante vertinimus, Europos Komisijos dalyvavimas derybose ir ES taisykles apimančių standartinių sutarčių nuostatų nustatymas. Didelės komercinės sutartys daro poveikį ES energetiniam saugumui. Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį tikrinant tokių sutarčių suderinamumą su ES teisės nuostatomis ir jų poveikį energetiniam saugumui prieš jas sudarant ir šiuo tikslu dalyvauti derybose dėl jų, nepaisant to, kad Komisija turi teisę tikrinti suderinamumą po derybų. Turėtų būti privaloma įtraukti į prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su gamintojais ir tranzito šalimis energetinio saugumo nuostatas, kad būtų išvengta politiškai motyvuotų trukdžių.
• Pritariame tam, kad Europoje būtų sukurta abipusiai naudinga, acquis grindžiama energijos rinka, skirta šalims gavėjoms, tranzito šalims ir šalims gamintojoms bei mūsų kaimyninėms šalims. Todėl labai svarbu užtikrinti visapusišką konkurencijos teisės ir esamo energijos rinkos acquis nuostatų įgyvendinimą. Visos trečiųjų šalių įmonės, dalyvaujančios ES energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir saugojimo veikloje, privalo paisyti visų atitinkamų ES teisės aktų elementų.
• Manome, kad bendradarbiaudami energetikos srityje galime teigiamai prisidėti skatinant ir stiprinant demokratiją, teisinės valstybės principus ir žmogaus teises šalyse partnerėse. Manome, kad užsienio, žmogaus teisių ir energetikos politikos sritys turėtų vieną kitą stiprinti.
• Į išorės aspektą taip pat reikėtų atsižvelgti peržiūrint energetikos ir klimato kaitos teisės aktus, pvz., dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, taip pat ateityje atliekant galimą vidaus energijos rinkos veikimo peržiūrą, nes atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas ES ir mūsų šalyse partnerėse taip pat padeda spręsti mūsų priklausomybės nuo importo klausimą.
• Valstybių narių solidarumo principas turėtų būti pagrindinis principas užtikrinant energetinį saugumą, taip pat jis turėtų būti taikomas ir visoms Energijos bendrijos narėms. Raginame skubiai peržiūrėti ir sustiprinti reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo, numatant jame daugiau galimybių imtis bendrų veiksmų avarinių situacijų ir grėsmės energetiniam saugumui atvejais. Tai turėtų paskatinti parengti konkrečius nenumatytų atvejų planus, atsižvelgiant ir į turimus saugojimo pajėgumus.
• Raginame siekti aktyvesnio institucinio bendradarbiavimo ir stipresnės sąveikos. Ypač pritariame tam, kad išorės energetinio saugumo prioritetai būtų tinkamiau integruoti į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo vykdomos politikos sritis. Raginame užtikrinti geresnį Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir atsakingų Komisijos narių veiklos koordinavimą, siekiant padidinti ES išorės energetinio saugumo politikos nuoseklumą. Tam reikia tvirtesnio branduolio, kuriam vadovautų Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, galinti skirti už tą klausimą atsakingą asmenį.

MUMS REIKIA UŽTIKRINTOS ENERGIJOS TIEKIMO MARŠRUTŲ IR ŠALTINIŲ ĮVAIROVĖS

• Manome, kad būtinai reikia įvairinti energijos išteklius, tiekėjus ir tiekimo maršrutus sudarant naujus patikimos partnerystės susitarimus. Norint sukurti tinkamai integruotą ir sujungtą energijos rinką, reikia saugių ir patikimų energijos tiekimo šaltinių. Tikroji ES vidaus rinkos liberalizacija yra tiesiogiai susijusi su energijos tiekimo šaltinių įvairinimu.
• Būtina stiprinti geresnes jungtis su kaimyninėmis šalimis. Atsižvelgdami į tai, turime peržiūrėti mūsų kaimynystėje įgyvendinamus vamzdynų tiesimo projektus. Raginame Europos Komisiją teikti didesnę pagalbą įgyvendinant bendro intereso projektus. Reikėtų išnagrinėti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) galimybes, įskaitant galimybes remti tuos strateginius projektus, kuriems finansuoti gali būti naudojamos dabartinės finansinės priemonės (EITP ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai). Pritariame tam, kad būtų atsisakyta „Pietų srauto“ projekto, ir prieštaraujame tam, kad jis būtų atnaujintas „Turkijos srauto“ projekto pavidalu, nes tai tik padidintų esamą priklausomybę ir prieštarautų ES įvairinimo principui. Priešingai, pakartojame, kad pritariame sumanymui nutiesti pietinio koridoriaus vamzdyną, jungiantį Pietų Kaukazo, Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros regiono ir Vidurinės Azijos šalis su ES, įskaitant Turkiją kaip tranzito šalį. Kaspijos jūros regioną kertantis vamzdynas yra strategiškai svarbus ES energijos tiekimui ir ES turi atgauti pasitikėjimą patikima partneryste energetikos srityje su Vidurinės Azijos šalimis. Pritariame tam, kad būtų išnagrinėtos galimybės įsteigti partnerystę su Iranu energetikos srityje, jeigu derybų dėl branduolinės programos baigtis bus sėkminga.
• Norėdami įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę energetikos srityje, turėtume skatinti dujų, elektros ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos platformų plėtojimą, taip pat saulės energijos potencialo išnaudojimą, ir teikti prioritetinę paramą būtinų Šiaurės–Pietų jungiamųjų linijų su Šiaurės Afrikos šalimis tiesimui. Taip pat pabrėžiame Viduržemio jūros rytinės pakrantės šalių partnerystės (Kipras, Graikija ir Izraelis) svarbą ir jos teikiamas galimybes dujų tiekimo srityje, kuriomis galima pasinaudoti didinant energetinį saugumą Pietryčių Europoje.
• Taip pat pritariame tam, kad būtų tvirtai bendradarbiaujama energetikos srityje su partnerėmis iš Šiaurės Europos ir kad būtų plėtojami tvirti regioniniai tinklai Šiaurės ir Baltijos šalių regione bei Baltijos ir Adrijos jūrų regionų energetikos tinklų jungtys.
• Manome, kad susitarimas dėl dujotiekio „Šiaurės srautas 2“ neatitinka ES importuojamos energijos tiekimo šaltinių ir tranzito maršrutų įvairinimo strategijos, taip pat ES energetinio saugumo strategijos bei užsienio, saugumo ir Rytų partnerystės politikos tikslų, nes juo didinama ES priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų. Todėl raginame Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nuodugniai įvertinti projekto „Šiaurės srautas 2“ suderinamumą su ES teise, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi visų atitinkamų ES teisės aktų.
• Nauja strateginė partnerystė energetikos srityje su Norvegija ir Turkija taip pat galėtų labai sustiprinti ES energijos įvairinimą. Turėtų būti užtikrintas Turkijos energetikos politikos ir ES prioritetų įvairinimo srityje suderinamumas. Turėtume sutelkti dėmesį į dujotiekį iš Azerbaidžano per Turkiją į Europą (angl. Trans-Anatolian Gas Pipeline) ir dujotiekį iš Azerbaidžano per Graikiją, Albaniją į Vakarų Europą (angl. Trans Adriatic Gas Pipeline), kurie suteiks galimybę užtikrinti tikrą įvairovę. Pritariame tam, kad Turkija taptų visateise Energijos bendrijos nare. Raginame Turkijos vyriausybę daugiau neatidėliojant pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurią pasirašė ir ratifikavo ES ir jos 28 valstybės narės. Turkija taip pat turėtų gerbti visų ES valstybių narių suverenias teises, įskaitant teises į gamtos išteklių geologinius žvalgymus ir eksploatavimą, kai toks žvalgymas ar eksploatavimas vykdomas pagal ES acquis ir tarptautinę teisę.
• Pritariame strateginių energetikos infrastruktūros projektų, kuriais užtikrinamas tikras įvairinimas dalyvaujant ir mūsų kaimyninėms šalims, ir Energijos bendrijos narėms, apibrėžčiai. Tam reikia plėtoti ir tobulinti dvikryptes jungiamąsias linijas ir stiprinti jų eksploatacinę parengtį, panaikinti energetines salas, taikyti srauto priešinga kryptimi technologiją, sukurti saugojimo pajėgumą ir pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus ES. Raginame Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl SGD strategijos, kuri yra būtina įvairinant dujų tiekimą.
• Energetikos sąjungos sukūrimas priklauso nuo kuo didesnio jungiamųjų linijų pajėgumų panaudojimo, taip pat nuo modernios elektros infrastruktūros kūrimo ir esamų tinklų modernizavimo. Todėl ES energetinio saugumo strategija būtinai turi apimti koordinavimo mechanizmus, įskaitant pažangųjį perdavimą ir skirstymą, kad būtų užtikrintas sąveikumas. Turime siekti platesnio masto tikslų nei numatyta reglamente dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo ir apibrėžti dujų tiekimo tinklų sujungimo tikslą, suderintą su elektros tiekimo tinklų sujungimo tikslu.

REMIAME TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO IR DIPLOMATIJOS ENERGETIKOS SRITYJE STIPRINIMĄ

• Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis svarbu plėtoti tvirtą strateginį bendradarbiavimą energetikos srityje ir daugiau bendradarbiauti ES ir JAV energetikos taryboje, siekiant padidinti saugumą ir sustiprinti ES ir JAV politinę ir ekonominę partnerystę. Raginame atverti energijos rinkas derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) (kad būtų panaikintas JAV eksporto draudimas ir dėl to sumažėtų energijos kainos) per transatlantinę energijos rinką ir taip pagerinti mūsų derybinę poziciją pasaulio rinkoje.
• Pritariame tam, kad šalyse partnerėse ir tarptautiniuose forumuose būtų plėtojama ES diplomatija energetikos srityje, siekiant, be kita ko, skatinti didesnį skaidrumą pasaulio dujų rinkose, užkirsti kelią rinkų nepakankamumui ir padidinti energetinį saugumą visiems. Tikrą pasaulio dujų rinką būtina plėtoti laikantis PPO taisyklių ir taikant konkurencijos iškraipymų prevencijos mechanizmus. Todėl teigiamai vertiname ir remiame Komisijos sprendimą taikyti ES konkurencijos politikos taisykles ne ES energetikos įmonėms.
• Norime didesnės energetinio saugumo ir diplomatijos klimato kaitos srityje, ypač 21-osios Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijos derybose Paryžiuje, sąveikos siekiant užtikrinti darnų CO2 mažinimo naštos pasidalijimą pasaulio mastu. Tuo bus prisidėta siekiant ES pagrindinio tikslo užtikrinti energetinį saugumą, taip pat siekiant padidinti ES ekonomikos konkurencingumą.
• Pabrėžiame, kad reikia remti energetikos sąjungos visos Europos aspektą, nes Energijos bendrijos susitariančiosios šalys įsipareigoja įgyvendinti ES energetikos acquis, ypač nuostatas dėl vidaus energijos rinkos. Pritariame tolesniam Energijos bendrijos veikimo ir jos institucijų stiprinimui. Pritariame tam, kad šiais metais būtų atnaujintas Susitarimo su Ukraina memorandumas dėl strateginės partnerystės energetikos srityje. Taip pat turėtume skatinti didinti energijos vartojimo efektyvumą ir tausumą tranzito šalyse ir šiuo tikslu įgyvendinti bendrus infrastruktūros projektus, kuriais siekiama mažinti tranzito nuostolius. Ilgalaikės perspektyvos tikslas – įtraukti į energetikos sąjungą (galimas) šalis kandidates ir kaimynines šalis, ypač Vakarų Balkanų šalis, kurios nėra ES narės. Pabrėžiame, kad svarbu sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę energetikos srityje, ir manome, kad energetinio saugumo klausimas turėtų būti įtrauktas į šiuo metu vykdomą Europos kaimynystės politikos peržiūrą.