Turkijoje išmoktos pamokos turi padėti geriau užkirsti kelią migracijai iš Afganistano ar Baltarusijos

ES išorės lėšos nepaprastosios padėties atveju turėtų būti skiriamos migracijos srautų priežastims šalinti, jas visada turėtų tikrinti Europos Parlamentas ir jos turėtų būti naudojamos tik kraštutiniu atveju. To EPP frakcija reikalaus šiandien vyksiančiose diskusijose ir rytoj vyksiančiame balsavime dėl 6 mlrd. eurų, panaudotų pabėgėliams Turkijoje, Sirijoje ir Kolumbijoje, vadinamiesiems ES patikos fondams ir Pabėgėlių Turkijoje priemonei (FRT), vertinimo ataskaitos.

"Šie pinigai padėjo sušvelninti migrantų krizės padarinius", - sakė Europos Parlamento narys Milan Zver, Parlamento derybininkas dėl Ataskaitos Užsienio reikalų komitete: "Šios priemonės aiškiai suteikė ES galimybių imtis greitų ir veiksmingų veiksmų ir pasirodė esančios labai svarbios ES reaguojant į netikėtas krizes užsienyje." Tačiau atėjo laikas imtis naujų veiksmų, perspėjo A. Zveras: "Kadangi šių metų pabaigoje dabartiniai patikos fondai nustos egzistuoti, turime sutelkti dėmesį į patirtį, įgytą juos įgyvendinant, ir panaudoti ją tobulinant naujos kartos ES išorės finansines priemones. Jei reikia naujo patikos fondo, jis turi būti tinkamai pagrįstas, o Europos Parlamentui nuo pat pradžių turėtų būti užtikrintas kontrolinis vaidmuo."

Europos Parlamento narys György Hölvényi, Parlamento derybininkas dėl pranešimo Vystymosi komitete, nori, kad į naujas vystymosi priemones būtų perkeltas nepaprastosios padėties fondų lankstumas: "ESTPF pasirodė esanti lanksti ir naudinga priemonė ekstremaliose situacijose. Mes, EPP frakcija, tikimės, kad Komisija fondų lankstumą, veiksmingumą ir tikslingus darbo metodus įtrauks į naująją Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę. ES turi būti visada pasirengusi reaguoti į naujus iššūkius. Kai neapibrėžtumas tęsiasi, turime būti pasiruošę greitai reaguoti", - pridūrė Hölvényi. "Būsimas ES vystomasis bendradarbiavimas turi veiksmingai šalinti pagrindines migracijos priežastis. Niekada neturi susidaryti situacija, kai ES negalėtų padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, arba spręsti naujų didelių iššūkių, tokių kaip migracijos srautai."

Naujosios programos "Globali Europa", kuri yra ES kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė 2021-2027 m. biudžetiniu laikotarpiu, bendras biudžetas yra beveik 80 mlrd. eurų. EPP frakcija nori jį panaudoti visų pirma naujoms krizėms, pavyzdžiui, Afganistane ar Baltarusijoje, kur gali kilti nauji migracijos srautai, spręsti.

EP narys Januszas Lewandowskis, Parlamento derybininkas dėl ataskaitos Biudžeto komitete, primygtinai reikalauja, kad Parlamentas atliktų tam tikrą vaidmenį, susijusį su šiomis lėšomis. "Iš ES biudžeto finansuojama išorės pagalba turėtų būti įgyvendinama nuosekliai, remiantis Parlamento ir valstybių narių priimtomis taisyklėmis ir visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento teisėkūros, biudžeto ir kontrolės įgaliojimus. Išvados, padarytos remiantis dabartiniu ES patikos fondų veikimu, turėtų sudaryti sąlygas geriau panaudoti naujas užsienio politikos priemones." J. Lewandowskis taip pat pabrėžė: "Parlamentas pakartoja, kad prieš sukuriant ar išplečiant ES užsienio reikalų fondus, kurie turėtų likti kraštutine priemone, turėjo būti visapusiškai išnaudoti esami teisiniai, reguliavimo ir biudžetiniai sprendimai."