Sanglaudos politikos ateitis

ĮVADAS

Kam reikalinga sanglaudos politika ir kodėl jos reikės ateityje?

ELP frakcija remia sanglaudos politikos, kaip struktūrinės politikos, kuria, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, visuose ES regionuose skatinamas augimas ir ekonominė plėtra, ir kaip vienos iš pagrindinių ES priemonių investicijoms į realiąją ekonomiką didinti, įgyvendinimą. Mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, ja išreiškiamas Europos solidarumas. Šia politika taip pat atskleidžiamas tikras ir bendras asmeninis Europos interesas užtikrinti darbo vietų kūrimą ir augimą visoje Europoje, nepaliekant nuošalyje nė vieno regiono.

Dėl valstybės skolos ir finansų krizės pastebimai sumažėjo viešųjų investicijų, o Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) bei jų atitinkamas bendras nacionalinis finansavimas daugelyje valstybių narių tapo pagrindine priemone viešosioms investicijoms užtikrinti, taip darant tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui. Šia politika nuolat prisidedama skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kuris ir po 2020 m. turės pridėtinės vertės. Todėl sanglaudos politika glaudžiai susijusi su bendrų Europos tikslų įgyvendinimu.

DABARTINĖ SANGLAUDOS POLITIKA

Pranašumai: į rezultatus orientuota politikos sistema

ELP frakcija atliko pagrindinį vaidmenį kuriant 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir tvirtai pasisako už paramos teikimą pagal temas, kuriuo remiantis investicijos skiriamos konkretiems tikslams ir prioritetams, atitinkantiems pagal tą temą nustatytus veiklos rodiklius ir siekius, taip sanglaudos politiką paverčiant į rezultatus orientuota politika.

Palankiai vertiname tai, kad, naudojantis bendrais rezultatų rodikliais, teikiama ES lygmeniu surinkta informacija apie visas programas, todėl ja remiantis galima teikti ataskaitas apie investicijas. Atsižvelgdami į šių bendrų rezultatų rodiklių duomenų kokybę, primygtinai raginame tobulinti tokių ataskaitų teikimą.

ELP frakcija pabrėžia, kad, pagal dabartinę sistemą nustačius veiklos lėšų rezervą, būtų galima sklandžiau įgyvendinti sanglaudos politikos veiksmų programas, tačiau reikės išsamiau apsvarstyti, kada jis turėtų būti paskirstytas.

NERIMĄ KELIANTYS KLAUSIMAI

Užsitęsus deryboms ir vėlai priėmus susitarimą dėl daugiametės finansinės programos, 2014–2020 m. reglamentavimo sistema buvo patvirtinta tik 2013 m. pabaigoje. Todėl nebuvo galima laiku patvirtinti veiksmų programų, o siekiant neprarasti daugelio įsipareigojimų asignavimų juos reikėjo perkelti iš 2014 m. į 2015 m.

Esame susirūpinę dėl lėtos sanglaudos politikos veiksmų programų įgyvendinimo pradžios, kuri turėjo įtakos vietos lygmens politikos įgyvendinimui. Manome, kad būtina žinoti, kokia yra įgyvendinimo padėtis, todėl prašome sukurti geresnį ir išsamesnį atvirų duomenų portalą, kuris turėtų būti atnaujinamas tikruoju laiku.

Atidėjus įgyvendinimą taip pat didėja rizika, kad ir nuo 2017 m. bus smarkiai atsiliekama. Dėl daugelio veiksmų programų patvirtinimo taikant perkėlimo procedūrą ir 2014 m. nepaskirstytų įsipareigojimų asignavimų perkėlimo į 2015 m. kyla pastebimai didesnė rizika, kad 2018 m. įsipareigojimas bus panaikintas.

ELP frakcija taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad lėtai skiriamos už veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Nors teoriškai tai netrukdo pradėti įgyvendinimo, užkertamas kelias atlikti tarpinius mokėjimus, kuriais nuosekliai prisidedama prie investicijų panaudojimo pradžios.

PASIŪLYMAI DĖL NEATIDĖLIOTINŲ VEIKSMŲ

Kad nebūtų sudaryta kliūčių ilgalaikiam sanglaudos politikos strateginiam planavimui, raginame Komisiją antrąją programavimo laikotarpio pusę pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

• ELP frakcija pasisako už taisyklių stabilumą, kuris turėtų būti keičiamas tik pasirinktinai, kai to iš tikrųjų reikia.
• Kad būtų sumažinta valdžios institucijų ir paramos gavėjų administracinė našta ir lėšos taptų prieinamesnės, reikia taikyti naujas supaprastinimo priemones:

• mažinti popierizmą, laiką ir sąnaudas, mažinant paraiškų dokumentų kiekį ir vertinimo / tvirtinimo / sutarčių sudarymo procedūrų skaičių;
• skatinti e. sanglaudą;
• mažinti ir optimizuoti kontrolės, stebėsenos ir ataskaitų teikimo veiklą valstybėse narėse, t. y. labiau skaitmeninti ir standartizuoti procedūras;
• mažinti paramos gavėjams taikomus duomenų ir informacijos reikalavimus teikiant paraiškas ir ataskaitas, taip pat mažinti reikalavimus, susijusius su dokumentų saugojimu pasibaigus projektui;
• kuo labiau suderinti kryžminio finansavimo taisykles;
• dar labiau patikslinti finansinės priemonės taisykles;
• paaiškinti, kaip suderinti ESI fondų valdymo ir valstybės pagalbos taisykles;
• supaprastinti ES finansines taisykles;
• aiškiai atskirti sukčiavimą nuo klaidų.
• Kad būtų geriau reaguojama į socialinius ir ekonominius pokyčius, reikia numatyti lankstesnes veiksmų programų keitimo procedūras.
• Reikia vengti prieštaros tarp nacionalinių ir ES finansinių taisyklių. Kilus prieštaravimų, pirmenybė turėtų būtų teikiama ES finansinėms taisyklėms.
• Mokėjimų asignavimų lygmuo, dėl kurio kasmet susitariama sudarant biudžetą, turi atitikti poreikius, atsiradusius dėl ankstesnių įsipareigojimų, ypač baigiantis laikotarpiui, kai valstybės narės pateikia daugiau mokėjimo prašymų. Kad nebūtų sudarytos sąlygos nepatenkintų mokėjimo prašymų nagrinėjimo vilkinimui, iki 2023 m. Komisija turi parengti mokėjimo planą.
• Asignavimai, nepanaudoti visiškai arba iš dalies neįgyvendinus veiksmų, kuriems jie buvo numatyti, vėl turėtų būti įtraukti į ES biudžetą ir pagal metinės biudžeto procedūros sistemą juos turėtų sutelkti biudžeto valdymo institucija.
• Raginame užtikrinti lankstumą skirstant veiklos lėšų rezervą. Jį pirmiausia reikia paskirstyti programoms, kurių tikslai ir orientyrai įgyvendinti.
• Reikia nuolat didinti administracinius gebėjimus; todėl reikia išnaudoti funkcinius ir lanksčius su e. valdžia susijusius sprendimus.
• Siekiant suteikti daugiau galių nacionalinės ir regionų valdžios institucijoms, Komisijai reikia suteikti didesnį vaidmenį padedant ir patariant valstybių narių administracijoms gerokai anksčiau, nei programos bus pradėtos įgyvendinti.
• Daugiau dėmesio reikia skirti administracijų rengimui. Komisija turėtų parengti ir asmeniškai akredituoti mokėjimo agentūrų ir (arba) regionų mokėjimo institucijų vadovus.
• Siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį, reikėtų stiprinti sąveiką su kitomis politikos sritimis ir priemonėmis, įskaitant programą „Horizontas 2020“, ESIF ir kitas finansines priemones; pagrindiniu principu turėtų tapti vienodas požiūris į procedūras, pvz., valstybės pagalbos taisykles.
• Įgyvendinant politiką reikėtų taikyti pažangiosios specializacijos metodus.
• Reikia didinti sanglaudos politikos matomumą. Visos su informacija ir komunikacija susijusios teisės nuostatos turi būti kruopščiai įgyvendinamos, kad būtų užtikrintas fondų paramos pasiekimų skaidrumas ir jų plati sklaida.
• Sanglaudos politiką tvirčiau susiejant su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis taip, kad sanglaudos išlaidos ir toliau atitiktų sanglaudos politikoje nustatytus prioritetus, reikia didinti suderinamumą ir nuoseklumą su Europos semestru.  Be to, sanglaudos politikoje turėtų būti išsaugota parama struktūrinėms reformoms ir techninė pagalba.

SANGLAUDOS POLITIKA PO 2020 M.

ELP frakcija tvirtai pasisako už tai, kad po 2020 m. būtų išsaugoti tvirta, tinkamai subalansuota sanglaudos politika.

Taikymo sritis

• ELP frakcija pažymi, kad sanglaudos politika po 2020 m. turėtų išlikti ES investicijų politika, apimančia visas valstybes nares ir ES regionus. Be to, būsima sanglaudos politika ir toliau turėtų būti siekiama mažinti Europos regionų skirtumus ir užkirsti kelią naujų skirtumų atsiradimui, kaip nustatyta Sutarties (SESV) 174 straipsnyje. Dar kartą tvirtiname, kad reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp šių dviejų papildomų tikslų.
• Kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, finansinės priemonės visada turėtų būti konkrečiai pritaikytos ir jomis turėtų būti papildoma fondų veikla.
• ELP frakcija pasisako už tai, kad ir toliau būtų taikomas teminiais tikslais grindžiamas metodas, ir mano, kad, be dabartinius ES politikos prioritetus žyminčių tikslų, reikia nustatyti konkretų teritorinį tikslą, pvz., stiprinti integruotą miesto ir kaimo vietovių plėtrą.
• Būsimoje sanglaudos politikoje regionai ir toliau turėtų būti klasifikuojami pagal NUTS II (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra), tačiau keleto pasirinktų prioritetų atveju nereikėtų atmesti galimybės taikyti NUTS III klasifikacijos.
• Reikėtų ir toliau taikyti dabartinę regionų skirstymo į kategorijas – mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai – sistemą. Kaip paaiškėjo, pereinamojo laikotarpio regionų kategorija turėjo būti sukurta. Ši kategorija turėtų būti išsaugota. Kartu raginame sukurti tikslesnius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti veiklos rezultatus.
• Ateityje bendrame ES biudžete reikėtų išsaugoti lėšų dalį, skirtą sanglaudos politikai.

Pasidalijamasis valdymas

• ELP frakcija remia reformuotą pasidalijamuoju valdymu grindžiamą požiūrį į ESI fondus po 2020 m. ir ragina valstybes nares lanksčiau keisti veiksmų programas ir atitinkamai jas pritaikyti pagal su rizika susijusius kriterijus.

Supaprastinimas

• Kad būtų sumažinta administracinė našta, padidintas teisinis tikrumas ir visiškai išnaudotos sanglaudos politikos, kaip konkrečių rezultatų duodančios politikos, galimybės, ELP frakcija ragina:
• prieš prasidedant naujam finansavimo laikotarpiui, laiku patvirtinti visas valdymo ir kontrolės taisykles;
• nustatyti aiškų ir teisiškai privalomą atsisakymą taikyti naujas taisykles atgaline data, įskaitant Komisijos gairių taikymą;
• įvairiais finansavimo laikotarpiais laikytis valdymo ir kontrolės taisyklių. Kas septynerius metus nuolat keičiamos taisyklės lemia netikrumą, atidėliojimą ir klaidas;
• kad būtų pasiekti sanglaudos politikos tikslai, atitinkamai apriboti ES taisykles, kurios turėtų būti itin aiškios ir patikimos. Reikėtų padidinti teisės aktų leidėjo vaidmenį, o Komisija turėtų leisti pastebimai mažiau reglamentų ir gairių.

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

• ELP frakcija prašo dar labiau sutvirtinti rezultatais grindžiamos sanglaudos politikos pobūdį ir toliau taikyti darbo metodą, kai daugiau dėmesio skiriama tam tikriems klausimams. Programos ir projektai turi atitikti politikos prioritetus ir didžiausią galimą sverto poveikį turinčius tikslus, teikti didžiausią pridėtinę vertę augimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai.
• Vertinant projektų atitiktį reikalavimams, pirmenybę reikėtų teikti tiems projektams, kurie apima ekonominės plėtros aspektus ir socialinius bei teritorinius elementus.
• Kad rezultatai būtų pastebimi ir juos būtų lengva parodyti, turi būti išsaugoti bendri fondų rezultatų rodikliai.
• Dėl nevisiško ES biudžeto įvykdymo susidariusį perteklių arba baudas reikėtų įtraukti į biudžetą kaip papildomas ES biudžeto įplaukas. Įsipareigojimai, panaikinti visiškai arba iš dalies neįgyvendinus veiksmų, dėl kurių jie buvo prisiimti, vėl turėtų būti įtraukti į ES biudžetą. Todėl ELP frakcija ragina Komisiją pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
• Sanglaudos politika turėtų tapti horizontalesnė. Pažangioji specializacija turėtų tapti svarbiausiu sanglaudos proceso mechanizmu, sudarant palankias sąlygas bendradarbiauti labiau išsivysčiusiems ir mažiau išsivysčiusiems regionams, miesto ir kaimo vietovėms, taip pat palengvinant ES integraciją.
• Siekiant tvirto, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES, reikia užtikrinti didesnį sanglaudos politikos lėšų ir investicijų pagal programą „Horizontas 2020“ panaudojimo visuose regionuose papildomumą, kuriuo būtų remiamas inovacijomis grindžiamas įsisavinimas.
• Turėtume įvertinti rezultatus, įskaitant ES lėšomis grindžiamą BVP padidėjimą, ir imtis būtinų priemonių.

Įgyvendinimas. Lankstumas ir drausmė

• ELP frakcija pasisako už tvirtą finansų valdymą. Reikia užtikrinti lankstumą panaudojant fondų lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą, tačiau valstybės narės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už tai, kaip yra leidžiamos ES lėšos. Pasidalijamojo valdymo sėkmė priklauso ne tik nuo ES, bet pirmiausia nuo valstybių narių įdėtų pastangų. Todėl, siekdami užtikrinti, kad nacionalinės ir regionų valdžios institucijos prisiimtų politinę atsakomybę už ES lėšų valdymą, raginame taikyti nacionalines deklaracijas.
• Reikia aiškiai atskirti klaidas, pažeidimus ir sąmoningą sukčiavimą, o Komisija turi visada užtikrinti, kad netinkamai išmokėtos sumos būtų grąžintos, laikantis proporcingumo principo.
• Prašome Komisijos įdiegti valstybių narių ataskaitų apie įgyvendintų veiksmų, remiamų ESI fondų lėšomis, padėtį praėjus penkeriems metams po projekto pabaigos teikimo sistemą.

Finansinės priemonės

• Finansinės priemonės gali padėti išspręsti tam tikrus klausimus, tačiau negali tapti vieninteliu sanglaudos politikos įgyvendinimo būdu, nes vietoj to kai kuriems projektams reikia skirti dotacijas. ELP frakcija pritaria, kad reikia užtikrinti tinkamą abiejų aspektų pusiausvyrą. Reikėtų skatinti taikyti finansines priemones, turinčias pridėtinės vertės, tačiau būtina išsaugoti priemonių įvairovę visuose regionuose (kad ir kokiai kategorijai jie priklausytų), kad būtų galima pasirinkti veiksmingiausius ir geriausiai prioritetus bei poreikius atitinkančius įgyvendinimo procesus.

Naujų Komisijos pasiūlymų tvarkaraštis

• Reikia gana anksti baigti rengti naujus reglamentus dėl sanglaudos politikos, kad būtų išvengta vėlavimų įgyvendinant naująją politiką. ELP frakcija primygtinai ragina bendrus teisės aktų leidėjus ir Komisiją užtikrinti, kad jie būtų priimti iki 2018 m. pabaigos.
• Kalbant apie daugiametės finansinės programos trukmę, reikia atsižvelgti į daugiametį sanglaudos politikos pobūdį, užtikrinant tai, kad bus išsaugotas septynerių metų laikotarpis arba nustatytas 5+5 metų programavimo laikotarpis kartu su aiškia politikos vidurio laikotarpio peržiūra.

Papildomos rekomendacijos dėl būsimos sanglaudos politikos

• Šiuo metu skirstant lėšas atsižvelgiama į BVP. Naujuoju programavimo laikotarpiu reikės išnagrinėti galimybę atsižvelgti į daugiau rodiklių.
• Sanglaudos politikos prioritetais taip pat turi tapti užimtumas, socialinė įtrauktis, demografinių klausimų sprendimas ir parama žiedinei ekonomikai. Labiau nei bet kada reikia imtis veiksmų ir finansavimo kovojant su jaunimo nedarbu pažeidžiamuose regionuose.
• Numatyta, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Europos teritoriniam bendradarbiavimui užtikrinti bus skirta 2,8 proc. lėšų. Atsižvelgiant į jo pridėtinę vertę, šią sumą reikia padidinti.
• Reikia išsaugoti atokiausiems regionams taikytinas konkrečias priemones.
• ELP frakcija remia tvirtą sanglaudos politikos miestų aspektą. Tiesiogiai pasitelkus Europos miestus ir miestelius, galima išspręsti daugelį Europos ekonominių, socialinių ir aplinkos klausimų. Padidinus finansavimą ir pritaikius teritorinei plėtrai skirtas priemones, būsima sanglaudos politika turėtų būti stiprinama jos tiesioginė parama vietos valdžiai.