Pozicijos dokumentas dėl Rusijos

Šį turinį taip pat galite rasti

Rusija – svarbi kaimynė. Laikomės nuomonės, kad realistiška ir atsakomybe pagrįsta ES santykių su Rusija strategija turi remtis tarptautinės teisės principais, patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis ir principingu požiūriu bendros svarbos srityse, siekiant užtikrinti saugumą ES kaimynystėje ir taiką Europoje. Pabrėžiame, jog svarbu daugiau investuoti į bendradarbiavimą su Rusijos pilietine visuomene ir paramą jai, kad stiprėtų demokratiniai judėjimai Rusijoje ir būtų kuriamas ilgalaikis ES ir Rusijos santykių pagrindas. Sankcijos būtinos kaip principingas atsakas į bet kokį neleistiną tarptautiniu mastu pripažintų valstybių sienų ir suvereniteto pažeidimą. Kaip matyti, jos buvo veiksminga Rusijos atgrasymo nuo tolesnės agresijos Ukrainoje priemonė. Primygtinai raginame ES būti pasirengusią svarstyti galimybę įvesti papildomas sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, atsižvelgiant į veiksmus, kuriuos toliau vykdo Rusija.

Įgyvendindamos savo vidaus vystymosi ir užsienio politiką, Rusija ir ES tiesiogiai ir netiesiogiai veikia viena kitą bei ES valstybes nares. Pasauliniai klimato kaitos, energetinio saugumo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu, terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu iššūkiai ragina imtis glaudaus bendradarbiavimo. Tad ES ir Rusija labai suinteresuotos palaikyti gerus santykius. Kad būtų iš naujo užmegzti geri abišaliu pasitikėjimu pagrįsti santykiai, Rusija turi būti pasirengusi atkurti pasitikėjimą ir taikų bendradarbiavimą.

Nuosekli ES vidaus ir išorės politika – kelias į darnesnę, veiksmingesnę ir patikimesnę ES užsienio ir saugumo politiką, taip pat ir Rusijos atžvilgiu. Valstybės narės ir ES turėtų laikytis vieningos pozicijos bei veikti išvien. Raginame stiprinti bendrą politiką, visų pirma prekybos, finansinių paslaugų ir sandorių, migracijos, energetikos, išorės sienų valdymo, informacijos ir kibernetinio saugumo srityse.

Pabrėžiame, kad, neatmetant galimybės tam tikrais atvejais dirbti su Rusija siekiant spręsti ES svarbius klausimus, ES ir Rusijos bendradarbiavimo atnaujinimas galėtų būti planuojamas tik jeigu Rusija visapusiškai gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą – taip pat ir Krymo klausimu – visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus (kuriais, be kita ko, numatyta, kad visišką sienos kontrolę vykdo Ukrainos valdžios institucijos, kad turi būti besąlygiškai išvesti Rusijos kariai ir atitraukta ginkluotė bei nedelsiant sustabdytas pagalbos teikimas sukilėlių grupėms) ir liausis vykdžiusi destabilizuojančius karinius ir saugumo veiksmus šalia ES ir jos kaimynių sienų. ELP frakcija atmeta Rusijos specialių interesų zonų turėjimo ir specialių teisių savo tėvynainiams užsienyje suteikimo doktrinas, kuriomis vadovaujantis imtasi tyčinių veiksmų padėčiai kaimyninėse šalyse destabilizuoti. Turi būti nedelsiant besąlygiškai panaikintas savavališkas draudimas atvykti įvairiems Europos politikams ir pareigūnams, įskaitant buvusius Parlamento narius.

Rusijos pareigūnai, kurių veiksmai ar neveiklumas padėjo arba leido vykdyti karo nusikaltimus Sirijoje ir Ukrainoje, turės stoti prieš tarptautinį baudžiamąjį teisingumą. Raginame Rusiją visapusiškai bendradarbiauti tiriant lėktuvo MH17 lėktuvo numušimo, kuris gali būti prilygintas karo nusikaltimui, aplinkybes.

ELP frakcija pritaria penkiems orientaciniams ES ir Rusijos santykių principams, dėl kurių 2016 m. kovo 14 d. susitarta Užsienio reikalų taryboje:

  • Minsko susitarimo įgyvendinimui, kaip esminei sąlygai norint, kad ES pozicija Rusijos atžvilgiu iš esmės pasikeistų;
  • santykių su ES rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimyninėmis šalimis – visų pirma Vidurinėje Azijoje – stiprinimui;
  • ES atsparumo (pvz., energetinio saugumo, hibridinių grėsmių ir strateginės komunikacijos srityse) stiprinimui;
  • galimybei tam tikrais atvejais dirbti su Rusija siekiant spręsti ES svarbius klausimus;
  • būtinybei skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir remti Rusijos pilietinę visuomenę.

Minsko susitarimų įgyvendinimas

Ilgalaikis karo Ukrainoje problemos sprendimas gali būti pasiektas tik visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus ir besąlygiškai gerbiant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pakartojame, kad kuo griežčiausiai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo pusiasalio aneksiją ir jos nenutrūkstamą paramą Rytų Ukrainos kovotojams.

Apgailestaudami pažymime, kad Minsko susitarimai nebuvo įgyvendinti iki pradinio termino. Rusija toliau teikia karinę ir finansinę paramą kovotojams. Toliau liejasi karių ir civilių gyventojų kraujas. ESBO stebėtojams nuolat trukdoma patekti į Rusijos palaikomų kovotojų kontroliuojamas teritorijas. Raginame leisti ESBO stebėtojams nevaržomai apsilankyti šiose teritorijose.

Sankcijos, įvestos dėl veiksmų, kurių Rusija ėmėsi siekdama destabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje, gali būti atšauktos tik iki galo įgyvendinus Minsko susitarimus. Be to, ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją, taikymas bus sustabdytas tada, kai Krymo pusiasalis bus grąžintas Ukrainai. Rusija turi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, išsaugant jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Deja, šiuo metu Rusija nėra padariusi pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, maža to, padėtis nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose smarkiai pablogėjo, o rusų kariams ir rusų vadovaujamoms separatistų pajėgoms tenka atsakomybė už daugumą ugnies nutraukimo pažeidimo atvejų.

Santykių su ES rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimyninėmis šalimis stiprinimas

ES turi aktyviau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis, kad stiprėtų pastarųjų demokratinės institucijos, atsparumas ir savarankiškumas, ypač turint galvoje Rusijos mėginimus slapta daryti įtaką Rytų partnerystės šalims trukdant įgyvendinti demokratinių reformų iniciatyvas šiose šalyse. Matome, kad būtina kurti ES ir Rytų partnerystės šalių informacijos kibernetinio saugumo srityje mainų mechanizmą. Raginame valstybes nares skirti Ukrainai didesnę pagalbą, įskaitant deramas gynybos sistemas, kad būtų užkirstas kelias karinių veiksmų eskalacijai Rytų Ukrainoje. ES teikia didelę strateginę, politinę ir ekonominę svarbą savo dvišalių ir daugiašalių santykių su visomis Vidurinės Azijos šalimis stiprinimui. ES plėtros politika turėtų atsverti stiprėjančią Rusijos įtaką Vakarų Balkanuose ir jos mėginimus pakirsti euroatlantinę integraciją šiame regione.

Raginame valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje su Rytų partnerystės šalimis, kurios vadovaujasi ES vertybėmis ir gali bei yra pasiryžusios dalyvauti BSGP misijose ir operacijose.

ES atsparumo stiprinimas

Dėl hibridinių grėsmių, kurias sistemingai kelia Rusija, būtina imtis tvirtų atgrasomųjų priemonių ir užtikrinti ES atsparumą.

Kremliaus informavimo strategija yra dalis Rusijos politikos, kuria siekiama susilpninti ES vienybę ir ES apskritai bei pakenkti ES vykdomai politikai.

Apgailestaujame dėl Rusijos mėginimų kenkti demokratiniams procesams Europos visuomenėse, įskaitant sistemingą ir strategiškai naudojamą dezinformaciją bei propagandą, taip pat radikalių ir ekstremistinių partijų ES ir už jos ribų rėmimą bei finansavimą. Jei IRT bendrovės pageidauja tęsti veiklą ES, jos turi labiau bendradarbiauti kovodamos su vadinamaisiais Rusijos socialinės žiniasklaidos troliais ir botais. Kad būtų sustabdytas tolesnis Rusijos kišimasis į nacionalines rinkimų kampanijas Europoje, ELP frakcija ragina griežčiau reglamentuoti politinių partijų finansavimą (visų pirma uždraudžiant tiesioginį ar netiesioginį finansavimą iš užsienio šaltinių ir didinant skaidrumą) visose valstybėse narėse. Raginame atlikti didelį netiesioginio Europos partijų ir fondų finansavimo Rusijos lėšomis tyrimą. ELP frakcija ragina valstybes nares prioritetine tvarka ištirti Rusijos kišimąsi į rinkimų kampanijas naudojantis programišiais, dezinformacija ir kibernetiniais išpuoliais. Raginame imtis griežtesnių sankcijų prieš tikslinį įsilaužimą ir tikrovės neatitinkantį neskelbtinų duomenų viešinimą vykstant rinkimų kampanijoms.

Teigiamai vertiname tokias ES iniciatyvas, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės sukūrimas. Apgailestaudami atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu šią grupę sudaro vos 10 narių, o daugumą jos darbuotojų kaip deleguotuosius nacionalinius ekspertus yra atsiuntusios valstybės narės. Raginame nebedelsti ir imtis veiksmų, kad EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė taptų nuolatiniu ES organu, skirti jam deramą ir pakankamą finansavimą bei gerokai padidinti jo darbuotojų skaičių. ELP frakcija ragina parengti veiksmingą, tinkamai nukreiptą ir specialiai pritaikytą strategiją, kuria vadovaujantis būtų informuojama apie ES politiką ir vertybes bei jos būtų populiarinamos – ypač Rytų kaimynystės šalyse. Ji turėtų būti teigiamas signalas šioms visuomenėms, supažindinti su realia konkrečios politikos, pvz., vizų režimo liberalizavimo, nauda ir didinti visuomenės sąmoningumą išorės subjektų dezinformacinės veiklos klausimais. Šioje srityje raginame aktyviai bendradarbiauti su Europos demokratijos fondu.

Siekiant kovoti su melu ir dezinformacija, nepaprastai svarbi profesionali, nepriklausoma, etiška ir faktais pagrįsta žurnalistika – visų pirma žiniasklaidos priemonėse rusų kalba – be to, būtina ypač daug dėmesio skirti būtinybei apmokyti ir ugdyti šios srities žurnalistus. Pabrėžiame sąmoningumo ugdymo, švietimo ir interneto žiniasklaidos svarbą tiek ES, tiek Rytų partnerystės, tiek Vakarų Balkanų regionų piliečiams, kad jie galėtų kritiškai analizuoti žiniasklaidos turinį ir atpažinti propagandą. ES turi teikti paramą projektams, kuriais būtų siekiama skatinti ir vystyti aukštus žurnalistikos standartus, žiniasklaidos laisvę ir nešališką bei patikimą informavimą Rusijoje.

Svarbus ES išorės politikos elementas yra energetikos politika. Tvirtai remiame greitą integruotos Europos energetikos sąjungos – o būtent nacionalinių energetikos tinklų jungčių – užbaigimą, kad kaip reikiant sumažėtų atskirų valstybių narių priklausomybė nuo išorės energijos tiekėjų, ypač nuo Rusijos. Raginame valstybes nares prieš sudarant privilegijuotus sandorius su Rusija atsižvelgti į Europos strateginius interesus ir vadovautis solidarumo principais. Rytų partnerės turėtų būti integruotos į būsimąją Europos energetikos sąjungą.

Esame įsitikinę, kad projektas „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos, stiprina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo ir kelia grėsmę ES vidaus dujų rinkai. Be to, šis projektas nesuderinamas nei su esminiais Rytų kaimynystės politikos principais, nei su ES užsienio ir saugumo politika. Todėl raginame ES institucijas atidžiai įvertinti, ar projektas „Nord Stream 2“ suderinamas su ES teise, ir prireikus jį įšaldyti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų susijusių ES teisės aktų, bei ES lygmeniu sudaryti teisinį susitarimą su Rusija dėl energetikos infrastruktūros. Raginame ES institucijas užtikrinti, kad nė viena į ES vedanti dujotiekio jūros ir sausumos infrastruktūros dalis nekeltų jokios grėsmės ES energetikos sąjungos strategijai ir būtų eksploatuojama laikantis ES teisės aktų, visų pirma trečiojo energetikos dokumentų rinkinio, saugaus dujų tiekimo taisyklių bei konkurencijos ir aplinkos apsaugos taisyklių.

Rusija naudojasi tarptautinės teisinės sistemos tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, ir atskaitomybės žiniasklaidos reguliavimo srityje nebuvimu, o kiekvieną su šiais klausimais susijusią dviprasmybę interpretuoja sau palankiu būdu. Smerkiame hibridinį karą prieš Ukrainą bei tyčinį rinkimų ir demokratinių procesų trikdymą. Europa turi iš esmės sustiprinti individualius ir kolektyvinius kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus, atlikti rizikos vertinimus, stebėti kibernetines grėsmes ir kurti atsakomųjų veiksmų vykstant kibernetiniam ir informacijos karui strategijas. Norėdami tobulinti kibernetinio saugumo sprendimus, turime vystyti Europos kibernetinio saugumo sektorių, daugiau dėmesio skirdami moksliniams tyrimams.

Galimybė tam tikrais atvejais dirbti su Rusija siekiant spręsti ES svarbius klausimus

Laikomės nuomonės, kad svarbu rasti būdų dabartinei įtampai švelninti ir įsitraukti į konstruktyvų dialogą su Rusija, siekiant apibrėžti priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti pavojingų nesusipratimų ir apsiskaičiavimų riziką. Siekiant išvengti sausumos, oro ir jūros incidentų su Rusija, svarbu stiprinti abipusį skaidrumą vykdant karinę ir pakrančių apsaugos veiklą.

Palaikome dialogą bendros svarbos klausimais, pvz., kovos su terorizmu ir ginklų platinimu, taip pat ginklų kontrolės ir prekybos srityse, kad Rusija laikytųsi tarptautinių sutarčių ir susitarimų.

Pagerinusios santykius, ES ir Rusija nemažai išloštų ekonomikos ir prekybos srityje. Tačiau, kol Rusijos Federacija iki galo neišspręs didelį susirūpinimą Europos Sąjungai keliančių klausimų, išdėstytų šiame dokumente, įskaitant visapusišką Minsko susitarimų įgyvendinimą, ES nemėgins ir nesutiks taikyti didesnės apimties prekybos ir ekonominių susitarimų su Rusijos Federacija. Be to, prieš imantis bet kokių diskusijų ar darbo, susijusių su oficialiais Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos susitarimais arba su organizacijomis ar prekybos susitarimais, kurių šalis yra Rusija, Rusijos Federacija turi būti visapusiškai įgyvendinusi savo stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) protokolą ir kitus įsipareigojimus PPO [1]. Būtina deramai saugoti Europos žemės ūkio sektorių, patyrusį nuostolių dėl Rusijos embargo, kuris buvo paskelbtas pritaikius ES sankcijas.

Iš esmės pasikeitus agresyviai Rusijos politikai ES ir jos valstybių narių atžvilgiu, būtų galima imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant svarbius projektus ir pasiūlymus, kuriais būtų siekiama intensyvesnio bendradarbiavimo. ES ir jos valstybės narės turi remti ir skatinti teigiamus pokyčius Rusijoje.

Sirijoje terorizmo nebus įmanoma nugalėti neradus politinio sprendimo. Apgailestaujame, kad dėl Rusijos karinių veiksmų Sirijoje dar labiau išaugo civilių aukų skaičius. Rusija turi daryti viską, kad panaudotų savo įtaką B. Assado režimui ir nutrauktų šią tragediją bei veiksmingai prisidėtų prie smurto deeskalavimo. Rusijai pasirengus panaudoti savo įtaką teigiama linkme ir nutraukus karo veiksmus, būtų galima dirbti kartu sprendžiant konfliktą Sirijoje ir siekiant politinio sprendimo.

ES visuomet buvo atvira ir pasirengusi įsitraukti į konstruktyvų dialogą laikantis tarptautinės teisės ir valdymo nuostatų.

Žmonių tarpusavio ryšių skatinimas ir Rusijos pilietinės visuomenės rėmimas

Palaikome ryžtą labiau remti Rusijos pilietinę visuomenę ir skatinti žmonių – visų pirma Rusijos ir ES jaunimo – tarpusavio ryšius. Pabrėžiame, jog žmonės turi būti raginami dalyvauti kuriant tikrą nepriklausomą pilietinę visuomenę nepaisant to, kad vis labiau ribojamos žmogaus teisės, įskaitant teises į žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę bei LGBTI asmenų teises, pvz., Čečėnijoje, kur prieš šią bendruomenę buvo surengta valymo kampanija.

ES raginama pasinaudoti visomis platformomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis bei megzti santykius su Rusijos vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens pareigūnais, kurie linkę plėtoti politinių ir diplomatinių santykių su ES idėją partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindu.

Siūlome toliau skirti finansavimą programoms, pagal kurias skatinami ne valstybiniai subjektai, pvz., Europos demokratijos fondas ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, siekiant spręsti žmogaus teisių problemą Rusijoje. Būtina stiprinti teisinės valstybės ir demokratijos principus.

Atkreipiame dėmesį į svarbų ES vaidmenį remiant demokratinius procesus, žmogaus teises ir jų gynėjus bei pilietinę visuomenę konfliktų ar pokonfliktinėse zonose, su kuriomis susijusi Rusijos Federacija.

Esame įsitikinę, kad turėtų būti stiprinamos tokios pagrindų iniciatyvos, kaip programos „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“.

Toliau vertinsime pokyčius santykių su Rusija srityje ir sieksime rengti bei taikyti deramas priemones ir gaires, susijusias su tuo, kaip – tarpparlamentiniu lygmeniu ir kasdienio bendravimo pagrindu – turėtų būti elgiamasi Rusijos atžvilgiu.

[1] Jei šie susitarimai apimtų kitas šalis, t. y. ne ES, jos valstybes nares ir Rusijos Federaciją, šių šalių narystė PPO ir visapusiškas jų įsipareigojimų PPO laikymasis taip pat laikytinas tokio susitarimo prielaida.

Mūsų nuostatos

No result