Iš ES biudžeto turi būti finansuojamas Suomijos sienų saugumas

EPP ragina, kad ES ilgalaikis biudžetas atspindėtų didėjančius saugumo iššūkius prie ES išorės sienų. Europos Parlamento narys, EPP frakcijos pirmininko pavaduotojas ir pagrindinis Parlamento derybininkas dėl būsimo ilgalaikio ES biudžeto Siegfried Mureșan lankosi Suomijoje, kad atkreiptų dėmesį į šią realybę šalyje, kurios siena su Rusija driekiasi beveik 1 400 km.

„Iššūkiai, su kuriais Suomija susiduria prie savo sienos, yra aiškus pavyzdys, kodėl Europa turi glaudžiau bendradarbiauti, siekdama įveikti Rusijos keliamą grėsmę, stiprindama savo gynybos pajėgumus ir sienų saugumą. Tačiau Europa turi suderinti šiuos siekius su priemonėmis, leidžiančiomis juos įgyvendinti. Būtent todėl mums reikia, kad ES biudžetas būtų padidintas 10 % – tai yra santūrus padidinimas, palyginti su tuo, ką siūlė Europos Komisija. Tačiau taip pat turime išlaidas naudoti protingiau ir bendrai: 1 euras, investuotas į gynybą Europos lygmeniu, gali būti kur kas veiksmingesnis nei 3 eurai, kuriuos atskirai išleidžia trys valstybės narės“, – sakė Mureșan.

„Europos rytinis flangas yra visos Europos gynybos priekinė linija, susidurianti su Rusijos atakomis – nuo energetikos ir duomenų tinklų sabotažo iki GPS signalų trukdymų, manipuliuojamos migracijos ir dronų įsibrovimų. Mums reikia sparčiau įgyvendinti „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą, kad sustiprintume savo stebėjimą ir gynybą“, – teigia Europos Parlamento narė Aura Salla, pabrėždama, kad ilgalaikė grėsmė iš Rusijos pusės ir ekonominiai iššūkiai, su kuriais susiduria rytiniai pasienio regionai, taip pat turi atsispindėti kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje.

„Taryba, kurioje susirenka ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai, teisingai įvardija grėsmes, su kuriomis susiduria Europa. Deja, iki šiol jai nepavyko skirti išteklių, reikalingų šioms grėsmėms įveikti. Susiskaldymas mums kainuoja pernelyg brangiai, o susidūrus su Rusija mes to tiesiog negalime sau leisti“, – apibendrino Mureșan.