Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumas: Europos gynybos sąjungos kūrimas

Šį turinį taip pat galite rasti

Liberalių demokratinių valstybių nustatyta taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Be to, ES aplinka saugumo požiūriu tebėra labai nestabili. Iš pietų ir rytų pusės Europą supa nestabili erdvė.

Pietuose plinta teroristinės ir nusikalstamos organizacijos, nes dėl žlugusių ar pažeidžiamų valstybių, kuriose susidaro nevaldomos erdvės, plečiasi nestabilumas. Rytuose tęsiasi Rusijos ir Ukrainos karas ir neteisėta Krymo aneksija. Hibridine taktika, įskaitant kibernetinį terorizmą ir informacinį karą bei energetikos politiką, ypač siūlomo dujotiekio „Nord Stream 2“ atveju, yra ne tik siekiama destabilizuoti Rytų partnerystės šalis, bet ir Vakarų demokratines valstybes. Vakarų Balkanuose kyla įtampa.

Migracijos krizė prie pietinių ir pietrytinių sienų Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms kelia didelių problemų, įskaitant saugumo problemas, ir ją reikia stengtis įveikti bendromis pastangomis. Dabar pavojai išorės ir vidaus saugumui yra stipriai tarpusavyje susiję.

„Brexit“ ir naujosios JAV administracijos keliamas nepastovumas dar labiau apsunkina pasaulinę saugumo padėtį. Esame tvirtai įsipareigoję transatlantinės bendruomenės bendroms vertybėms ir interesams, ir artimiausioje ateityje tai bus vienintelė svarbiausia Europos saugumo užtikrinimo priemonė. ES bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas saugumo ir gynybos srityje nebus didinami NATO sąskaita, tačiau ją papildys ir sustiprins, taip pat iš esmės padidins transatlantinį bendradarbiavimą. Taika ir saugumas nebegali būti laikomas savaime suprantamais dalykais.

Remiantis naujausiais duomenimis, kuriuos dėl 2015 m. pateikė Europos gynybos agentūra (įvertinimas), valstybių narių ginkluotąsias pajėgas sudaro 1,4 mln. karių – daugiau negu JAV. Valstybių narių gynybos išlaidos sudaro daugiau kaip 200 mlrd. EUR. Šis išlaidų lygis yra gerokai mažesnis nei Jungtinėse Valstijose. Taip yra dėl nepakankamo bendradarbiavimo, koordinavimo ir sąveikos, taip pat dėl didelio dubliavimosi ir susiskaidymo. Todėl taip švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai ir silpninamos mūsų bendros pastangos gynybos srityje.

Įprastos užsienio politikos srityje mums reikia taikyti visas politikos priemones: nuo švelniosios iki kietosios galios, trumpalaikes priemones ir ilgalaikes politikos priemones, apimančias dvišales ir daugiašales diplomatijos pastangas, vystomąjį bendradarbiavimą, skubią paramą, krizių prevenciją ir pokonfliktinio taikos palaikymo strategijas, bet taip pat taikos palaikymo ir taikos stiprinimo priemones. Piliečiai vis labiau nerimauja dėl saugumo ir siekia Sąjungos apsaugos. Taigi pats laikas Europos Sąjungai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.

Iki šiol dedamos ES institucijų pastangos

Visų pirma, turime padėkoti daugiau nei penkiems tūkstančiams civilinių ir karinių darbuotojų už jų kasdienę tarnybą trijuose žemynuose vykdomose BSGP misijose ir operacijose. Taigi dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą remti gynybos išlaidas iki 2 % BVP arba daugiau, bet ir geriau panaudoti lėšas vykdant daugiau bendrų gynybos projektų. ES jau turi aukščiausio lygio civilius ekspertus ir turi turėti galimybę greitai juos dislokuoti. Reaguoti greitai reiškia reaguoti veiksmingai. Siekiant skubiai reaguoti į nelaimes, turėtų būti sudarytos Europos civilinės saugos pajėgos, taip pat reikia įsteigti bendrą Europos kibernetinę brigadą, kuri kovotų su vis didėjančiomis kibernetinėmis grėsmėmis Europos ir valstybių narių IRT infrastruktūrai, keliančiomis grėsmę normaliam institucijų darbui. Šios misijos yra bendras Europos įnašas į mūsų piliečių saugumą. Remiami mūsų tarnybos narių palankiai vertiname tai, kad padidėjo valstybių narių gynybos išlaidos. Ši tendencija turėtų būti išlaikyta, stiprinama ir koordinuojama Europos lygmeniu.

ES visuotinės strategijos patvirtinimas 2016 m. birželio mėn. buvo itin svarbus žingsnis stiprinant Europos gynybą. Tikimės, kad ES institucijos ir valstybės narės jį greitai ir visapusiškai įgyvendins.

Palankiai vertiname tai, kad Europos Komisija pristatė Europos gynybos veiksmų planą ir 2017 m. birželio 7 d. pristatė naująjį gynybos dokumentų rinkinį, kurį sudaro priemonės valstybių narių kariniams pajėgumams pagerinti. Atkreipiame dėmesį, kad savo svarstymų dokumente dėl Europos gynybos ateities Europos Komisija ir vis daugiau valstybių narių įsipareigojo pradėti kurti Europos gynybos sąjungą. Būtent to jau ilgą laiką reikalauja ELP frakcija.

Tikimės, kad bus atlikti esminiai įgyvendinimo veiksmai, atsižvelgiant į valstybių narių ginkluotųjų pajėgų poreikius. Remdamiesi savo ankstesniais įsipareigojimais, visiškai pritariame, kad būtų pradėtas bandomasis projektas ir parengiamieji veiksmai dėl ES gynybos mokslinių tyrimų, kurie būtų paskata būsimoms Europos bendradarbiavimo programoms. Numatoma suderinta metinė peržiūra gynybos srityje galėtų padėti siekti šio tikslo skatinant pajėgumų plėtojimą, šalinant trūkumus ir užtikrinant, kad būtų optimaliau naudojami nacionalinės gynybos išlaidų planai.

Pastangos, kurių neseniai ėmėsi valstybės narės ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir kuriomis siekiama pradėti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (NSB), yra dedamos reikiama kryptimi. Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra speciali racionalaus ir veiksmingo bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje (pvz., karinio Šengeno įkūrimo) priemonė, kurią naudojant valstybės narės būtų suburiamos bendrai plėtoti pajėgumus, investuoti į bendrus projektus arba kurti daugiašales struktūras. Tai turėtų paskatinti didesnius bendrus užmojus gynybos srityje.

Palankiai vertiname tai, kad neseniai įsteigtas Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC) – nuolatinio ES štabo branduolys. Palankiai vertiname iniciatyvą „pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“. Ji suteikia ES galimybę finansiškai remti gebėjimų stiprinimą ir atsparumo didinimą šalyse partnerėse.

Neseniai paskelbtas bendras ES ir NATO pareiškimas gali paskatinti bendradarbiauti aukštesniu lygmeniu. Palankiai vertiname tai, kad pritarta 42 bendroms ES ir NATO iniciatyvoms, kuriomis siekiama ne tik stiprinti šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą ir jų veiksmų derinimą, bet ir užtikrinti ES piliečių saugumą. Tikimės, kad abiejų organizacijų valstybės narės norės ir galės bendradarbiauti tose srityse, kurios turi lemiamą svarbą mūsų piliečių saugumui.

Pripažįstame, kad dėl istorinių priežasčių valstybės narės laikosi skirtingų pozicijų dėl saugumo ir gynybos politikos ir kad įvairiose ES sutartyse yra nustatyti šį faktą pripažįstantys protokolai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ELP frakcija reikalauja, kad:

  • šiuo metu ES institucijos ir valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus didinti mūsų piliečių saugumą. svarbu, kad valstybės narės stiprintų pasitikėjimo lygį ir įgyvendintų bendrai išreikštą politinę valią; ES siekdama saugumo pasinaudotų savo ypatinga švelniosios galios patirtimi, tačiau toliau stiprintų kietąją galią;
  • ES valstybės narės pasinaudotų sinergijos poveikiu, atsirandančiu dėl geresnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo gynybos srityje (pvz., gynybos planavimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, viešųjų pirkimų, ginkluotės pramonės priežiūros ir stiprinimo srityse). Dėl to gali būti sutaupyta daug lėšų ir būtų atlaisvinti ištekliai ilgalaikėms investicijoms;
  • ES institucijos ir valstybės narės dėtų daugiau pastangų bendrai Sąjungos gynybos politikai formuoti (ES sutarties 42 straipsnio 2 dalis). Erdvėje, kur asmenys, prekės, paslaugos ir kapitalas juda laisvai, saugumas negali būti visiškai užtikrintas, jei valstybės narės veikia pavieniui. Valstybės narės turėtų kartu ir vieningai planuoti ir kartu nuspręsti, kaip prisidės kiekviena atskira valstybė. Tai turėtų padėti išlaikyti Europos strateginį savarankiškumą ir plėtoti bendrą gynybą;
  • dabartinė ES visuotinė strategija padėtų parengti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos ir realistiškų, praktinių etapų planą siekiant sukurti Europos gynybos sąjungą. Ši sąjunga turėtų skatinti labiau suderinti strateginę kultūrą ir bendrą supratimą apie grėsmes, o tam reikia parengti bendrus informuotumo apie padėtį pajėgumus. Baltojoje knygoje reikia mūsų strateginį mąstymą susieti su karinių pajėgumų plėtojimu;
  • ES įsipareigotų sukurti naujas struktūras ir mechanizmus arba sudaryti sąlygas veikti jau egzistuojančioms struktūroms ir mechanizmams, siekdama labiau padėti valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti kariniais klausimais;
  • ES narės stiprintų konkurencingą ir novatorišką gynybos pramoninį pagrindą. Reikalaujame pradėti Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kuri apimtų vidinius BSGP pastangų aspektus, apibrėžtų dedamas pastangas, kuriomis siekiama nustatyti paramos priemones ir sąveiką gynybos srities mokslinių tyrimų, pajėgumų plėtojimo, viešųjų pirkimų ir erdvės (pvz., kosminės erdvės stebėjimo pajėgumų, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių, kibernetinės gynybos pajėgumų, pagrindinių kovos tankų ir kovinių reaktyvinių lėktuvų) srityse;
  • valstybės narės ir Europos Komisija užtikrintų Gynybos fondo sėkmę, kuri padėtų pasiekti, kad ES saugumo ir gynybos biudžetas kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų laikomas prioritetiniu; Europos gynybos fondui turi būti užtikrinami pakankami ištekliai, iš kurių numatyti 500 mln. EUR per metus moksliniams tyrimams ir 1 mlrd. EUR – plėtrai ir pirkimams, yra absoliutus minimumas;
  • Europos Parlamentas ir Taryba skubiai priimtų reglamento projektą dėl Europos gynybos pramonės veiksmų programos atsižvelgiant į operatyvinę BSGP. Mums reikalingos tvirtos įgyvendinimo priemonės, kad ES galėtų padėti finansuoti bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama geresnės gynybos;
  • Europos Komisija sudarytų Gynybos generalinį direktoratą, kuris priklausytų Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės kompetencijai ir koordinuotų ES vidaus apsaugos priemones, siekiant užtikrinti veiksmingą gynybos rinką ir veikiančią visos Europos tiekimo saugumo tvarką; bendroji gynybos rinka padėtų vykdyti itin svarbius mokslinius tyrimus ir atsirasti startuoliams, kurie sukurtų pagrindines technologijas, reikalingas Europai, kad ji galėtų atsakyti į iššūkius jos saugumui;
  • toliau iki 2 % ES valstybių narių BVP būtų didinamos nacionalinei gynybai skiriamos išlaidos. Siekiant Europos strateginio savarankiškumo reikia skirti daugiau lėšų mūsų gynybai;
  • siekiant išlaikyti Europos strateginį savarankiškumą, kad ji prireikus galėtų veikti pati, reikia, kad valstybės narės geriau ir labiau kartu naudotų gynybai skiriamas lėšas, visų pirma vykdydamos bendrus viešųjų pirkimų projektus, skirdamos lėšų standartizavimui ir sertifikavimui, naudojant esamą sistemą. Turėtumėme labiau suderinti valstybių narių gynybos aparatus, kaip numatyta suderintoje metinėje peržiūroje gynybos srityje;
  • taikos metu ES turėtų pasinaudoti teisinėmis galimybėmis finansuoti gynybos srities pastangas, kaip antai mokymas ir švietimas, viešieji pirkimai ir techninė priežiūra, infrastruktūra ar moksliniai tyrimai, technologija ir plėtra; siekdamos geriau apsaugoti Europos gyventojus, ES narės turėtų parodyti politinį įsipareigojimą, didinti investicijas, keistis informacija ir kurti sąveikas;
  • atsižvelgdama į Europos lygiu sienų kontrolei ir saugumui taikomų informacinių sistemų sudėtingumą ir susiskaidymą, ES turėtų skatinti tinklų ir informacinių sistemų jungčių ir sąveikų gerinimo būdus ir vengti veiklos dubliavimosi ir persidengimo; siekdama geriau apsaugoti savo išorės sienas ir kovoti su terorizmu, ES turėtų skatinti veiksmingesnį ir efektyvesnį duomenų valdymą, kartu stiprindama Europos saugumo pramonę;
  • Europos Komisija ir teisės aktų leidėjai turi stengtis užtikrinti, kad ES finansų rinkomis nesinaudotų teroristų organizacijos savo teroristinei veiklai ar savo egzistencijai finansuoti (ECON);
  • ES turi finansuoti civilinius-karinius ir gynybos mokslinių tyrimų bei technologinius projektus, kurie sudarytų sąlygas būsimoms Europos bendradarbiavimo programoms, kurias vykdytų Europos gynybos agentūra (EGA) ar kitos vykdomosios agentūros; dėl technologijų pažangos ir naudotojų pagausėjimo elektroniniai nusikaltimai ir teroristų naudojimasis internetu tapo nauju karo frontu;
  • kai kurias Europos bendradarbiavimo programas reikėtų pradėti įgyvendinti omenyje turint NATO programas, kaip antai Europai skirta balistinė priešraketinė gynyba ar Aljanso būsima priežiūros ir kontrolės sistema, kad būtų galima užtikrinti tiesioginį Europos pramonės sektoriaus įtraukimą į NATO programas ir taip sustiprinti Europos vaidmenį NATO, kartu stiprinant strateginį Europos savarankiškumą;
  • kito laikotarpio daugiametėje finansinėje programoje bus numatyta gynybos mokslinių tyrimų programa. ES finansavimas, kaip papildomas išteklius, turi papildyti nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus. Tikimės, kad kitoje DFP bus numatyta speciali programa, apimsianti būsimą mokslinių tyrimų veiklą;
  • Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas tapo būsimos gynybos sąjungos pagrindu. Jis taip pat turėtų padėti koordinuoti izoliuotas karinio bendradarbiavimo salas Europoje, bet neturėtų būti vertinamas tik kaip projektų koordinavimo priemonė;
  • kalbant apie prisidėjimą prie ES gynybos fondo, Europos gynybos veiksmų plano ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, valstybės narės turėtų paaiškinti, kaip užtikrinti platų bendradarbiavimą ir ne tik didelius užmojus, bet ir didelius įsipareigojimus;
  • ES visiškai išnaudotų visas Sutarčių galimybes saugumo ir gynybos srityje (ES sutarties 41 straipsnis – pradinį fondą; ES sutarties 42 straipsnis – kolektyvinės savigynos nuostata; ES sutarties 44 straipsnis – BSGP misijų patikėjimas valstybių narių grupei; SESV 222 straipsnis – solidarumo nuostata);
  • valstybės narės visiškai pasidalintų BSGP operacijų ir misijų naštą, sustiprindamos bendrą finansavimą, kad valstybės narės būtų skatinamos prisidėti pajėgumais ir pajėgomis, nevaržomos savo finansinių apribojimų; ypač svarbu peržiūrėti mechanizmą ATHENA, skirtą ES karinio pobūdžio operacijų bendrosioms sąnaudoms ir Europos Sąjungos kovinių grupių būsimiems dislokavimams finansuoti. Partnerystės ir bendradarbiavimas su šalimis, kurios puoselėja bendras vertybes, gali prisidėti prie ES veiksmingumo ir poveikio BSGP operacijoms ir misijoms;
  • ES įsteigtų visavertį civilinį ir karinį strateginį štabą, sukurtą iš turimo Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC), Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC), Europos išorės veiksmų tarnybos Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD);
  • ES dėtų didesnes pastangas kaip regioninis saugumo garantas ir taptų tvirtu europiniu NATO ramsčiu. Už Europos apsaugą abipusiškai, viena kitą sustiprindamos, bus atsakingos ES ir NATO. Reikia sustiprinti sąveiką tarp ES ir NATO, išvengiant nereikalingo dubliavimosi;
  • EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė taptų nuolatiniu ES organu, gaunančiu pakankamą finansavimą ir turinčiu gerokai didesnį darbuotojų skaičių.

Tolesni žingsniai

Europos gynyba nebegali būti silpniausia ES integracijos proceso grandimi. Europos piliečiai turi prisiimti atsakomybę už savo likimą ir stiprinti Europos gynybą, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip parodė 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometras“ 85.1, – pusė apklaustų ES piliečių mano, kad ES veiksmų nepakanka, o du trečdaliai jų norėtų, kad ES aktyviau dalyvautų valstybėms narėms prisiimant įsipareigojimus saugumo ir gynybos politikos srityje.

Dabartinėmis sudėtingomis saugumo sąlygomis ES negali sau leisti būti tik stebėtoja. Negalime ir toliau mažinti gynybos srities išlaidų. Mūsų vertybėms ir interesams gresia pavojus, laikas susitarti dėl didesnių siekių ir juos įgyvendinti. ES turi unikalių galimybių imtis aktyvaus vaidmens, nes turi įvairių civilinių ir karinių užsienio politikos priemonių. Tačiau norėdami užtikrinti taiką turime būti pasirengę veikti greitai, ryžtingai ir būti apsisprendę. Tai galima geriausiai padaryti būsimoje Europos gynybos sąjungoje.

Mūsų nuostatos

No result