Investuokime į mokslinius tyrimus ir ankstyvosios diagnostikos priemones, kad nugalėtume vėžį

EPP frakcija nori, kad ES padėtų valstybėms narėms smarkiai išplėsti vėžio atrankinės patikros programas ir užtikrintų, kad žmonės turėtų lygias galimybes gauti veiksmingą gydymą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Artėjant šiandieniniam Europos Parlamento balsavimui dėl ES „Kovos su vėžiu plano“ tarpinės peržiūros, EPP frakcija taip pat ragina skirti daugiau lėšų medicininiams tyrimams ir inovacijoms. 

„Vėžio įveikimo“ planui nepavyko pasiekti tikslo, kad iki 2025 m. 90 proc. tikslinės gyventojų grupės būtų pasiūlyta krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atranka. Nerimą kelia tai, kad kai kurių atrankos programų dalyvavimo rodikliai stagnuoja arba mažėja. EPP frakcija pabrėžia, kad būtini ryžtingesni ES veiksmai, nes šiuo metu numatoma, kad maždaug kas antras ES pilietis per savo gyvenimą susirgs vėžiu.

„Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis ES, ir, deja, skaičiai didėja. Kiekviena Europos šeima yra susidūrusi su vėžiu arba pažįsta ką nors, kurį jis palietė. Nors yra teigiamų žinių apie didėjantį išgyvenamumą daugelio vėžio rūšių atveju, norint nugalėti šią ligą reikia žymiai ryžtingesnių ES veiksmų“, – sakė Europos Parlamento narys Bartosz Arłukowicz, EPP frakcijos pagrindinis derybininkas šiuo klausimu.

„Žinome, kad ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes. Vis dėlto pernelyg daug europiečių vis dar neturi galimybės laiku pasinaudoti patikrinimo programomis. ES privalo prioritetu laikyti šių nepriimtinų skirtumų, nesvarbu, ar jie egzistuoja tarp šalių, ar regionų, panaikinimą. Tai vienas iš būdų, kaip galime pagerinti žmonių išgyvenimo galimybes visoje ES“, – pridūrė B. Arłukowicz.

„Europa turi mokslinį potencialą ir medicininę kompetenciją, kad galėtų vadovauti pasaulinei kovai su vėžiu. Kita aiški ES lygmens atsakomybė – investuoti į žmonių sveikatą ir skatinti medicininius mokslinius tyrimus bei inovacijas. Visų pirma EPP frakcija nori stiprinti klinikinius tyrimus, geriau panaudoti sveikatos duomenis ir remti novatoriškų vėžio gydymo metodų kūrimą“, – tęsė M. Arłukowicz. 

Europos Parlamentas reikalauja, kad pagal kitą ilgalaikį ES biudžetą „EU4Health“ prioritetams būtų skirta 10,05 mlrd. eurų, įskaitant ne mažiau kaip 2,5 mlrd. eurų, skirtų būtent su vėžiu susijusiems veiksmams. 

„Kova su vėžiu yra pagrindinis EPP frakcijos prioritetas nuo 2019 m., o tai 2021 m. atvėrė kelią pirmajam ES kovos su vėžiu planui. Bendradarbiaudami su 27 valstybėmis narėmis, toliau sieksime, kad Sąjungos požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą būtų dar ambicingesnis“, – apibendrino A. Arłukowicz.