Baltijos jūros būklė turi rūpėti ne tik ES, bet ir Rusijai

20.02.2013 15:15

Baltijos jūros būklė turi rūpėti ne tik ES, bet ir Rusijai

Svarbus pranešimas Čia išreikštos nacionalinių delegacijų nuomonės nebūtinai atitinka visos Frakcijos nuomonę
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Aplinkos komiteto diskusijoje su Europos aplinkos agentūros direktoriumi Hansui Bruyninckx iškėlė Baltijos jūros užterštumo klausimą. Ji teiravosi, ar esamų priemonių pakanka atsverti palaidoto cheminio ginklo ir kitų veiksnių sukeliamą žalą. Daugelis šių priemonių yra nukreiptos į ateitį, tačiau tarša turi būti mažinama jau šiandien.
 
R. Morkūnaitė pažymėjo, kad Baltijos jūra išlieka viena užterščiausių jūrų pasaulyje. „Taip yra dėl įvairių veiksnių – intensyvios laivybos, žemės ūkio veiklos, jūros dugne yrančio cheminio ginklo, didelio masto intervencijos pareikalavusių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo“, –teigė ji.
 
Ji pripažino, kad jau imtasi konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti Baltijos jūrą, tokių kaip fosfatų plovikliuose mažinimas, skiriamos ES lėšos vandenvalai, sieros kiekio jūriniame kure reguliavimas ir pan. Tačiau ji taip pat išreiškė abejonę, ar šie veiksmai, atsižvelgiant į dabartinę Baltijos jūros aplinkosaugos būklę, yra pakankami ir savalaikiai. Europos Parlamento narė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Nord Stream dujotakio projekto įgyvendinimą, yra mokslininkų informacijos,  kad po statybos darbų tam tikri taršos rodikliai padidėjo.
 
ES agentūros direktorius sutiko su tuo, kad Baltijos jūra yra bene labiausiai pasaulyje užteršta jūra. Anot jo, tai sąlygojo istorinės aplinkybės – intensyvi regiono industrializacija ir žemdirbystė. H. Bruyninckx pažymėjo, kad aplinkos kokybė išlieka problema, o esamų priemonių nepakanka. Todėl Europos Sąjungos valstybės turi vykdyti politinį dialogą, kuriame būtų nustatyti visoms pakrantės šalims priimtini prioritetai. Baltijos jūros ekologinės būklės gerinimo klausimas kartu turi būti aptariamas su Rusija, deja, šis dialogas iki šiol vyksta vangiai.  Nors yra sukurta įvairių bendradarbiavimo formatų bei bendraujama tarp institucijų, dažnai išsiskiria požiūriai į tai, kas yra svarbiausias prioritetas, ir kaip pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę neiškraipant konkurencijos.  
 
Kalbėdamas apie naujus infrastruktūrinius projektus, tokius kaip Nord Stream dujotakis, ES agentūros direktorius pažymėjo, kad pagrindas sprendimui turi būti geras poveikio aplinkai vertinimas, tačiau galutinį sprendimą vis tik priima politikai.
 
Radvilė Morkūnaitė atkreipė H. Bruyninckx dėmesį, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (2013 metų antrąjį pusmetį) darbotvarkėje Baltijos jūros strategijai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Savo ruožtu, H. Bruyninckx, pažadėjo visokeriopą Europos aplinkos agentūros paramą pirmininkavimo metu, siekiant efektyvesnio Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo.
 
Europos aplinkos agentūra yra Europos Sąjungos agentūra, kurios tikslas teikti patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką, kuri padeda formuoti Europos Sąjungos ir jos narių politiką. Agentūra  – pagrindinis informacijos šaltinis tiems, kurie dalyvauja rengiant, priimant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos politiką. 
Komitetas: ENVI

Kitas susijęs turinys

Visuomenės sveikata ir maisto sauga
Aplinka

© ELP grupė, 2012-2024. Visos teisės saugomos.