ELP-ED frakcijos prioritetai 2004-2009 metams

I. ŽINIOMIS PAREMTA EKONOMIKA: KONKURENCINGUMO SKATINIMAS




Konkurencingumas yra kertinis ekonomikos elementas. Kad Europa galėtų integruotis į pasaulinę ekonomiką ir pasiekti savo ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus, reikia didesnio konkurencingumo Europoje, ir todėl reikia sukurti vieningą rinką žinių ir mokslinių tyrimų srityje.

Tačiau šioje srityje Europai reikėtų veikti geriau. Pavyzdžiui mokslinių tyrimų srityje, konkurencijos atžvilgiu esame akivaizdžiai nepalankioje padėtyje: bendros išlaidos moksliniams tyrimams Europoje vis dar yra nedidelės ir mūsų ekonomika yra mažiau pajėgi panaudoti mokslinio darbo rezultatų ekonomine prasme. Kad įveiktų šiuos trūkumus, Europai reikia daugiau naujovių, ir didesnio asmenų bei idėjų mobilumo.


I.1. Europietiškos žinių erdvės sukūrimas: dėmesys švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi

Kokybė yra mūsų konkurencingumo pagrindas. ELP-ED frakcija pritaria žinių erdvės sukūrimui, kas Europos Taryboje Lisabonoje ir Stokholme buvo pripažinta prioritetu, kadangi tai padės Europoje rengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Naujos ekonomikos kontekste, plėtojant ES politikos sritis, pirmenybė bus teikiama švietimui, profesiniam rengimui ir bendradarbiavimo su darbo rinka skatinimui. Tai yra pagrindiniai elementai, formuojantys Europą kaip konkurencingą žinių visuomenę, tačiau taip pat sutvirtinantys ir plėtojantys pagarba įvairovei ir jos skatinimu pagrįsto Europos identiteto privalumus.


I. 1.1 Mokymosi kultūros vystymas

Visą gyvenimą trunkantis mokymasis reikalingas visiems piliečiams. Tai yra žmogaus tobulėjimo pagrindinis elementas. Turi būti suteiktos geresnės galimybės mokytis ir gauti aukštos kokybės profesinį mokymą, taip leidžiant piliečiams tapti visaverčiais žiniomis paremtos visuomenės dalyviais. Visgi mūsų tikslas siekia dar toliau: švietimo ir mokymo sistemose būtina metodiškai atsižvelgti į konkrečius asmenų bei Europos verslo įmonių poreikius. Universitetai nuolat privalo atsižvelgti į šiuos poreikius sudarinėdami mokymo programas tam, kad suderintų švietimą ir visą gyvenimą trunkantis mokymą su darbo rinkos siūlomomis galimybėmis. Tokiu būdu mes pagerinsime darbo jėgos prisitaikymą ir ,,darbingumą“ - įskaitant ir vyresniąją kartą- ir taip sumažinsime nedarbo lygį.


I. 1.2 Visuomenę padaryti pažangumo centru

Kad piliečiai galėtų geriau pasiruošti ir prisitaikyti prie konkurencingos moderniosiomis technologijomis pagrįstos ekonomikos, mūsų aukštojo lavinimo sistemą reikia padaryti konkurencingesne tarptautiniu mastu, ir padaryti mokymo sistemas prieinamas visame pasaulyje.

Dėmesys turi būti skirtas užsienio kalbų mokymui ir mobilumui Europoje. Piliečius reikėtų skatinti mokytis bent vieną, dvi užsienio kalbas, studijuoti užsienyje bent pusmetį. Verslininkystės ir pasitikėjimo savimi taip pat reikia mokyti ankstyvoje lavinimo stadijoje.

Labai svarbu pašalinti laisvo judėjimo kliūtis ir sukurti politikos priemones, kurios tai skatintų : ypač atkreipiant dėmesį į mokesčių sistemą, administravimą, socialinę apsaugą ir kvalifikacijos bei diplomų pripažinimą.

Informacinių sistemų panaudojimui ir tobulinimuisi jose turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Ši sritis atveria plačias galimybes ir tvirtą socialinį integravimą, t.y. moterims ar neįgaliems asmenims.

Sokrates, Tempus, Leonardo da Vinci, Youth, Erasmus, Mundus ir eLearning programas reikia tobulinti ir pritaikyti atsižvelgiant tiek tikslų, tiek biudžeto skyrimo prasme. Reikia duoti naują stimulą COMETT programai, paliekant jos pirminį variantą ir pritaikant specifiniams tikslams. Norint padidinti šių programų efektyvumą ir įgalinti tolimesnį jų tobulinimą, reikia sukurti naujas gaires. Reikia skelbti pasiekimus ir atsižvelgti į juos, kuriant programas, keičiančias senesnes.

Reikia skatinti bendradarbiavimą tarp universitetų, vieningai pripažįstamus magistro laipsnius, diplomų pripažinimą, tai pat keitimąsi žiniomis ir patyrimu apie mokymo metodus.


I.2. Pirmenybės suteikimas tyrimams kaip pagrindiniam Europos konkurencingumą skatinančiam elementui

Moksliniai tyrimai turi didžiulę įtaką Europos ekonomikos vystymuisi, konkurencingumui ir prekybai, kaip ir naujų darbo vietų sukūrimui. Kol kas šioje srityje Europa atsilieka nuo pagrindinių konkurentų investicijų ir prekybos balanso modernios technologijos produkcijos srityje, patentų panaudojime, bei jos prekybos balansas modernios technologijos produktų srityje yra neigiamas. Pagrindinė atsilikimo priežastis, be abejo, slypi jos sklaidos ir mokslinės-tiriamosios veiklos vieningumo nebuvime. Tai sritis, kur Europa gali sukurti pridėtinę vertę.


I.2.1 Padidinti Europos mokslinių tyrimų apimtį bent iki 3 % BVP

Europa norėdama pasivyti savo konkurentus, turi dėti pastangas didindama išlaidas, skiriamas tyrimams, mažiausiai 3% nuo BVP (1/3 valstybinės lėšos ir 2/3 privačios investicijos). ES išleidžia tik 1,9% savo BVP tyrimams ir plėtrai (R&D), lyginant su 2,7% JAV ir 3% Japonijoje. Būtina užtikrinti sėkmingą technologijų diegimą mažose ir vidutinėse įmonėse, ir būtent tose, kuriose mažiau nei 9 darbuotojai, nes jose susiduriama su daugiau kliūčių, panaudojant informacines technologijas, nei didelėse kompanijose. Reikia nustatyti gaires ir efektyviai panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus pramonėje. Šis klausimas glaudžiai siejasi su būtinybe sukurti atitinkamus ir legalius intelektualios apsaugos mechanizmus Europos lygmenyje, ir taip pat siejasi su sprendimu dėl Bendrijos patentų.


I.2.2 Sukurti veikiančią Europos tyrimų erdvę

Skirti mokslinių tyrimų dėmesį naujoms technologijoms: šalia ekonomikos kilimo, pagrindinė varomoji jėga yra mokslinių tyrimų rezultatų pramoninis įdiegimas tokiose šakose, kaip biotechnologijos, informacijos ir komunikacijos technologijų. Ateinančiais metais Europos konkurencingumą smarkiai lems jos sugebėjimas būti vadovaujančiose naujų technologijų pozicijose.

Pagrindiniai "Blue sky" tyrimai turi tapti realios pridėtinės vertės tyrimais. "Šiandieniniai "blue sky" tyrimai daro įnašą į rytojaus taikomąsias technologijas". Norint sukurti ateitį, mums reikia skirti dėmesį svarbiausiems tyrimams, turint omenyje, kad produkto ciklas vis trumpėja. Pirmenybę reikia skirti darbui su klientais.

Skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybinių ir privačių institucijų. Intensyvinti mokslinius tyrimus universitetuose; taip pat paprastinti tyrimų rezultatų perdavimą privatiems asmenims. Mokesčių palengvinimai suvaidins svarbų vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus privačiame sektoriuje.

Suintensyvinti medicininius tyrimus ir duoti atkirtį naujiems poveikiams sveikatai. Reikia numatyti tinkamus fondus, ypač tiriant retas ir su amžiumi susijusias ligas bei atsparumo antibiotikams reiškinį.

Dar vienas svarbus dalykas yra maisto kokybės tyrimai, kurie siejasi su pirmenybės suteikimu saugiam ir geros kokybės maistui. Pramonės šakoms, vartojančioms natūralios prigimties žaliavas, reikia ypatingos paramos.


I.3. Dėmesys naujoms technologijoms: Skaitmeninio amžiaus iššūkių nugalėjimas

Skaitmeninių technologijų vystymas spartina žiniasklaidos konvergenciją ir teikia būtinus minimalius standartus, reikalingus garso ir vaizdo turinio perdavimui tarp valstybių. Teisė į paramos politiką garso ir vaizdo žiniasklaidos nacionalinės Europos lygiuose turi būti palaikoma su požiūriu į kultūrinį įvairumą.


I.3.1 Išnaudoti biotechnologijos potencialą

ELP-ED frakcija mano, jog naujos technologijos, ir ypatingai biotechnologija, turi potencialą, įdiegiant gerus sprendimus į aplinkosaugos problemas ir įnešant indėlį į ilgalaikį vystymąsi. Šios technologijos gali pagerinti galimybes gauti maistą bei jį gauti už prieinamą kainą.Šiuo būdu pagerėtų ir bendra žmonių sveikata. Dėl šių priežasčių ir reikia tobulinti šias naujas technologijas.

Mūsų frakcija nepritaria nuomonei, jog medicinoje genų technologija ir biotechnologija visų pirma siejamos su naujomis galimybėmis, tačiau žemės ūkyje jos atneša daugiau rizikos. ELP-ED frakcija yra linkusi tikėti, jog šios sritys atneša naujų galimybių, iš kurių galima gauti naudos, tačiau čia esama rizikos, kurią būtina sumažinti atitinkamais teisės aktais. Kalbėdami apie žmogaus genetikos etikos ribas, savo nuomonę grindžiame ELP kongreso "Vertybių sąjunga", vykusio 2001m. Berlyne, sprendimais, ypač dėl pagarbos žmogaus orumui.


I.3.2 „Televizijos be sienų” performavimas į ES masto direktyvą

Ši programa, kuri skatina tolesnį visa apimantį bendradarbiavimą tarp televizijos transliuotojų, turėtų toliau tapti ES masto direktyva, kuri galėtų plėtoti geresnio garso vaizdo turinio perdavimą tarp valstybių bei stiprintų Europos garso ir vaizdo pramonės konkurencingumą, kuriame privatus sektorius turtėtų varomąją jėgą. Reikia vengti Europos teisės aktų leidimo atidėjimo, norint išvengti spragų Europos technologijų plėtroje. Tačiau, vis dar išlieka tarpvalstybinės žiniasklaidos kliūtys( pvz.: autorinės teisės ).

Šis performavimas turi remtis pokyčiais technologijose ir rinkoje. Iš vienos pusės tai reikštų, jog poreikis įdiegti Europos pagrindinius principus ( žmogaus teises, mažumų apsaugą, ir t.t.) visose garso ir vaizdo tarnybose, ir iš kitos pusės, turėtų būti poreikis pritaikyti arba panaikinti atgyvenusias nuostatas, turinčias nebeatitinkančių detalių, kurių šiais laikais nebegalima ilgiau pateisinti (kai kurios reklamos taisyklės, privalomos kvotos, t.t.).

Naujai žiniasklaidai reikia vystyti naujas kontroliuojamas savireguliavimo formas. Reguliavimo ir standartizacijos alternatyvios formos sukuria veiksmingus ir mažiau biurokratiškus būdus užpildančius spragas nacionalinėje ir Europos įstatymų leidyboje, kaip pvz.: vartotojų apsaugoje.

Vaizdo ir garso žiniasklaidoje esančios programos turi būti tęsiamos ir plečiamos, ypač EIB vaizdo „Iniciatyva i2i” ir programa MEDIA, siekiant didesnės Europinių darbų už jų pagaminimo šalių sienų cirkuliacijos.

Norint garantuoti besitęsiantį dvigubos Europos transliavimo sistemos vystymą ir tuo pat mažinant jau esančius konkurencijos iškraipymus, valstybės narės privalo, sutinkamai su Amsterdamo protokolu, aiškiai ir tiksliai apibrėžti valstybės paramą valstybiniams transliuotojams, nes tik šiuo būdu bus pateisintas valstybės skiriamas finansavimas.


I.3.3 Vystyti naujos kartos telekomą

Siekdami padidinti Europos konkurencingumą telekomunikacijų srityje, mes turime palengvinti telekomą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą. Taip pat svarbu garantuoti interneto saugumą. Dabar nepakankama apsauga yra pagrindinė kliūtis vystant elektroninį verslą.

B3G telekomo sukūrimo palengvinimas yra esminis dalykas Europos konkurencingumui šioje srityje. Be to vienodai svarbu leisti rinkos operatoriams netrukdomai vienytis bei leisti 3G spektro pardavimą antrinėje rinkoje. Reikės taip pat nustatyti bendro mobilaus tinklo infrastruktūros panaudojimo tvarką.

ELP-ED frakcija pirmenybę suteikia kabeliniam ryšiui ir infrastruktūrai skatinti, o taip pat padidinti elektroninio turinio didinimą, kuris piliečiams padėtų lengviau pateikti prieinamą informaciją ir geresnį aptarnavimo lygį.


I.4. Aukščiausio lygio Europos ekonomikos sukūrimas

Įmonės, norėdamos dalyvauti pasaulinės ekonomikos konkurencinėje kovoje, turi turėti kokybišką ir verslą remiančią teisinę ir mokestinę aplinką. Reikia pabrėžti efektyvų ir savalaikį Lisabonos strategijos įgyvendinimą ir prekybą skatinančios aplinkos sukūrimą.


I.4.1 Lisabonos strategijos įgyvendinimas struktūrinėje reformoje: aiškaus plano sukūrimas

Įgyvendinant Lisabonos programą, matoma aiški politinė valstybių narių inercija ir nutolimas nuo struktūrinių reformų. Norint užtikrinti savalaikį reformų įgyvendinimą, reikia sukurti esminį priemonių planą, kuriame jos būtų išdėstytos.

Reikia naujo struktūrinių reformų veiksmų plano (SRAP), kuriame nustatytas griežtas jų vykdymas iki 2010m. Toliau reikia atkreipti didesnį dėmesį į Lisabonos strategijos uždavinius, ir ypač šiose srityse: valstybės ir privačių investicijų, ypač žmonių kapitalo ir tyrime bei plėtroje, verslininkystės stiprinimo Europos visuomenėje, pagalboje smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ir bendrų ES mokesčių mažinime.

Tinkama intelektinės nuosavybės apsauga: Kadangi Komisijos pasiūlymas dėl Europos patentų yra aptarinėjamas jau daug metų, tačiau iki šiol nėra priimtas nė vienas esminis sprendimas, būtina surasti visai naują intelektinės nuosavybės apsaugos koncepciją, kuri padėtų rasti išeitį iš šios aklavietės.

Mūsų frakcija ketina imtis iniciatyvos dėl naujo, aiškaus, labiau pasiekiamo Europinio patento, kuris suteiktų pusiausvyrą tarp amerikietiško apsauginio modelio ir Europos požiūrio, ir kuris duotų paskatinimą investicijoms. Atitinkamai reikia peržiūrėti ir kitas intelektinės nuosavybės direktyvas (programinės įrangos arba prekės ženklo).

Reikia užbaigti energetinės rinkos liberalizavimą: šiuo metu ES rūpinasi dėl valstybės visiško reguliavimo panaikinimo, siekdama įvesti pakopį dalyvavimą valdant elektros ir dujų sektorius, kurie vidaus rinkoje vis dar išlieka dviem pagrindiniais monopoliais. Tiek verslo objektai, tiek privatūs asmenys turi turėti galimybę laisvai rinktis savo tiekėjus, atsižvelgiant į savo poreikius. Mums reikia suderintos teisinės struktūros, kuri garantuotų atitinkamą visuomeninės aptarnavimą.

Reikia sukurti stiprią europinę kapitalo rinką, siekiant sumažinti verslo kapitalo kaštus greitai besikeičiančioje finansinėje aplinkoje. Mūsų prioritetas yra užtikrinti Finansinių paslaugų veiksmų plano užbaigimą iki 2005 metų kaip tai numatyta Lisabonos išvadose. Šis procesas turi įvesti skaidrią finansinės informacijos sistemą, įgalinančią efektyvų įmonių rezultatų palyginimą bei suteikti tinkamą ir aiškią priežiūrą. Taip pat, naujos sutarčių teisės taisyklės turėtų apimti ir kitus šaltinius: obligacijas, garantijas, draudimo kontraktus.


I.4.2 Korporatyvus valdymas: sukurti vienodas galimybes įmonių teisės įstatymų srityje

Kai kurios įmonės negali pilnai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais, o kai kurioms įmonėms yra suteikiami išskirtinai visi privalumai. Taip yra dėl prieštaravimų įmonių teisėje, kurie įtakoja struktūrą, sąskaitas ir kontrolės užprotestavimą. Būtina kuo skubiau išlyginti šiuos skirtumus ir Europos įmonėms sukurti vienodas galimybes. Konkretūs pasiūlymai buvo pateikti II žiemos ataskaitoje, paskelbtoje 2002m. lapkritį.

Toliau reikia aptarti ir prieiti vieningos nuomonės dėl naujų iniciatyvų, skirtų pakeisti 5-ąją direktyvą įmonių įstatyme, dėl kurios nebuvo prieita vieningos nuomonės, bendroms taisyklėms įmonių įstatyme.

Reikia žymiai lankstesnių bendrų taisyklių uždaroms akcinėms bendrovėms, norint suteikti galimybę vidutinėms ir mažoms įmonėms veikti Sąjungos viduje bei turėti naudos iš vidaus rinkos, ir išlaikant savo kaip uždaros akcinės bendrovės statusą. Mūsų frakcija sieks pasistūmėti į priekį šioje srityje.


I.4.3 Verslininkystė ir vidutinėms bei mažoms įmonėms palanki aplinka

Įmonės, norėdamos dalyvauti pasaulio ekonomikos konkurencinėje kovoje, turi turėti kokybišką aplinką teisės ir finansinėse struktūrose, infrastruktūroje, bei mokesčių sistemoje. Reikia daug pastangų sukuriant stimuliuojančią verslo aplinką.

Būtina panaikinti subsidijas, nematomas kliūtis ir kitus rinkos trukdžius, ir kurti efektyvias konkurencingumo taisykles.

Taigi, svarbiausia yra sukurti palankias verslo sąlygas, kurios pagerintų Europos įmonių situaciją, mažintų suvaržymus, panaikintų biurokratiją ir nuolat vykdytų verslo sąnaudų poreikio įvertinimą, teisės aktų leidybos atžvilgiu.

ELP-ED frakcija nori paskatinti naujų įmonių kūrimąsi, mažinant oficialius suvaržymus ir lengvinant veiklos pradžios sąlygas bei rizikos kapitalą. Šioje srityje bus visi verslo įkūrimo modeliai ir paskatintas pasikeitimas geriausiais valstybių narių pasiektais rezultatais.

Būtina skatinti verslininkystę, pasitikėjimą savimi bei atsakingumą jau ankstyvuosiuose lavinimo stadijose.

Sudaryti geresnes sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

Mažos ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos variklis. Daugiau nei 99% ES įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės. Jos sukuria 66% visų darbo vietų ir taip prisideda prie ekonomikos augimo. Todėl ES viduje būtina jas atitinkamai globoti ir skatinti nekuriant dirbtinių kliūčių. Mažų ir vidutinių įmonių chartijos įgyvendinimas yra išankstinė sąlyga vykdant Lisabonos veiksmų planą. Tai apima:

• lanksčias darbo rinkos taisykles;
• reguliavimo kliūčių pašalinimą ir geresnį priėjimą prie informacijos;
• geresnį priėjimą prie finansavimo ir kapitalo rinkos;
• kokybiško investavimo į mokslinius tyrimus ir technologijas supaprastinimą;
• inovacijų skatinimą.

I.4.4 Kurti integruotą paslaugų rinką

Paslaugų rinkos teisingas ir subalansuotas liberalizavimo procesas siekiantis išvengti nesąžiningos konkurencijos, ateityje padės užtikrinti prekių bei paslaugų teikimą Europos piliečiams prieinamomis kainomis ir vystyti verslą.


I.4.5. Už konkurencingas mokesčių sistemas ir mažesnius mokesčius

ELP-ED frakcijos ekonominio modelio mažesnių mokesčių principas užima esminę vietą, kadangi visos centro ir centro dešiniosios partijos siekia ekonominio gerbūvio ir privačios iniciatyvos skatinimo. Dideli mokesčiai yra našta privačiam sektoriui ir verslininkams bei reikalauja didesnio valstybės kišimosi į ekonomiką verslo nenaudai.

Įvairios mokesčių sistemos būna ne tik sudėtingos bei neišbaigtos, bet jos tampa aiškiomis kliūtimis tarptautinei veiklai, laisvam prekių, asmenų ir kapitalo judėjimui. Todėl turėtų būti skatinamas tolimesnis mokesčių sistemų reformavimas ir paspartintas galutinis PVM sistemos priėmimas, kuris remtųsi prekės kilmės šalies principu. Tai padarys ES valstybių narių mokesčių sistemas neutraliomis ir konkurencingomis.

Mes siekiame sąžiningos ir efektyvios mokesčių sistemų konkurencijos. Mūsų modelis yra pagrįstas koordinuotu vieningos rinkos mokesčių mokestinės bazės apibrėžimu, kuris palieka teisę valstybėms narėms pačioms pasirinkti mokesčių dydį. Tai sukurs sveiką mokesčių konkurenciją, leidžiančią įmonėms pasirinkti savo veiklos vietą skaidresnėje aplinkoje ir, prireikus, keisti veiklos vietą susiduriant su mažesnėmis administracinėmis kliūtimis. Tai skatins tarptautinę veiklą, garantuojančią efektyvų kapitalo pasiskirstymą, ir pakels visą ekonomiką. Su vieninga rinka tiesiogiai nesusiję mokesčiai bus palikti valstybių narių kompetencijai.

Mūsų frakcijos pagrindinis prioritetas yra kompanijos mokesčių sistema, skatinanti tarptautinę veiklą ir šalinanti mokesčių kliūtis, kurios kelia pavojų visai vidaus rinkai, kuriant konsoliduotą įmonių mokestinę bazę toms įmonėms, kurias vienija Europos įmonių statutas, arba paliekant šį pasirinkimą įmonėms, veikiančioms keliose valstybėse narėse.

Siekiant išvengti vidaus rinkos suirimo, geresnis sprendimas yra galutinis PVM sistemos variantas , pagrįstas "kilmės šalies"principu. Mes nepritariame naujai Komisijos nuomonei, kuri siekia tik "patobulinti pereinamojo laikotarpio sistemą", sukurtą pagal 6-ąją PVM direktyvą".


I.5. Konkurencinga Europos transporto politika: užtikrinti gerą susisiekimą

Efektyvūs ir greiti transporto ryšiai išplėstoje Sąjungoje turės didelę įtaką Europos ekonomikos konkurencingumui. Atsižvelgiant į tai, jog Europinis transporto tinklas (TEN) perveža beveik pusę prekių ir keleivių, jis yra gyvybiškai svarbus ES. Reikia pašalinti trūkumus transporto tinkle, bei atkurti pusiausvyrą tarp transporto rūšių ir regionų.

Europos transporto tinklą reikia plėsti, siekiant pakelti naujų valstybių narių transporto tinklus iki aukšto lygio ir užtikrinti veiksmingą jungtį su valstybių narių tinklu. Kartu reikia užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp transporto rūšių, o Europos transporto tinklo sukūrimo ir priežiūros išlaidas turi padengti naudotojai.

Siekiant sukurti efektyvią geležinkelio rinką Sąjungoje reikia atverti nacionalinius tinklus ir palengvinti naujų geležinkelio įmonių patekimą į rinką.

Siekiant suteikti priimtinas konkurencijos sąlygas transporto paslaugų tiekėjams ir vartotojams ryšiai su trečiomis šalimis, ypač su aviacija ir jūrų transportu susijusiose srityse, turi būti nustatomi Bendrijos lygmenyje. Reikia užtikrinti Europos vidaus rinkos koncepcijos su vienodu skrydžių valdymu įdiegimą Europos oro erdvėje.

Svarbus visapusiškos transporto politikos komponentas yra aukštas jūrų, geležinkelio ir oro transporto saugos lygis. Turi būti veiksmingai taikomi su sauga susiję teisės aktai ir suderintos sankcijos jų nesilaikymo atveju. Reikia įvertinti naujos Europos geležinkelio agentūros, siekiančios užtikrinti saugą visoje Bendrijoje, veiklą.


II. TVARIOJI PLĖTRA: VARDAN ATEITIES

Mes pageidaujame visapusiškos politikos, paremtos dinamiška, aplinkosaugiškai ir socialiai patikimos rinkos ekonomika. Mūsų vizija paremta tvarios plėtros koncepcija, kuri turi daryti įtaką visiems teisės aktams, nuo aplinkosaugą, regioninę politiką reglamentuojančių teisės aktų iki ekonomikos, energijos, transporto, žemės ūkio ir prekybos politiką. Siekdami sukurti sau ir ateinančioms kartoms konkurencingą ir ekologiškai sveiką Sąjungą, mes turime stiprinti ryšius tarp sveikos aplinkos ir stiprios ekonomikos.

Laipsniškas ilgalaikio ekologiškai ir socialiai patikimo ekonomikos augimo modelio įdiegimas suteikia daug galimybių, nes šis procesas paskatins naujų tyrimų, pramonės sričių ir technologijų vystymąsi, todėl bus sukurtos naujos darbo vietos. Bet tvarios plėtros modelio negalima taip paprastai primesti "iš viršaus". Perdėtas nurodinėjimas sužlugdytų procesą.

Mes manome, jog sėkmės laidas yra :

Subsidiarumas ir vietos valdžios atsakomybė: Detali įstatymų leidyba ir (arba) centralizacija gali pakenkti. Mes manome, jog vietinės valdžios institucijos gali geriausiai nuspręsti, ko reikia ir kas įmanoma konkrečiame regione. Remdamiesi pagrindiniais tikslais, jie gali geriausiai nuspręsti dėl konkrečių veiksmų ir įgyvendinimo būdų.

Realūs teisėkūros tikslai, teikiantys lankstumo įgyvendinant: Nėra prasmės kelti tikslų, jei jų neįmanoma įgyvendinti. Pirmas žingsnis į sėkmę yra realizmas; dėl to teisės aktai turi palikti galimybę manevruoti prisitaikant prie vietinės situacijos ir regioninės specifikos. Nepaisant to, ES atidžiai tikrins įgyvendinimą.

Privačios iniciatyvos skatinimas ir pasitikėjimas: Svarbu įtikinti privatų sektorių dėl ilgalaikės naudos konkurentiškumo požiūriu vystant "tvarius" gamybos būdus ir naudojant nekenksmingas aplinkai technologijas. Tą geriau daryti taikant mokesčių lengvatas nei subsidijas, kurios tik mažina asmens pasiryžimą rizikuoti ir kūrybiškumą, bei skatinant savanoriškus susitarimus ir rinkos priemones, kurios skirtos didinti įmonių konkurencingumą, kurios užtikrina aukštą aplinkosauginį lygį.

Gyventojų informavimas ir mokymas: Didinant piliečių informuotumą apie aplinkos apsaugos problemas, svarbiausia pateikti adekvačią informaciją.


II.1. Skatinkime bendrą Europos paveldą

Mūsų ateitis yra mūsų pačių pasirikimas. Aiškus ELP-ED frakcijos pasirinkimas - švaresnė aplinka ir tvari plėtra. Vienas iš svarbiausių Europos politikos tikslų turi būti piliečio ir jo arba jos aplinkos bei jų istorinio ir žmogiško paveldo apsauga. Klimato kaita ir galimos jos pasekmės, oro užterštumas miestuose, urbanistinės aplinkos pablogėjimas, antriniai plėtros veiksniai bei kitos užterštumo pasekmės turi stiprų poveikį piliečių kasdienio gyvenimo ekonominei, socialinei ir sveikatos sferoms. Mes turime veikti greitai ir ryžtingai.


II.1.1 Skatinkime saugią aplinką: suteikime realistiškumo teisei į sveiką aplinką

Paskutiniosios stichinės nelaimės, pvz., potvyniai, uraganai, sukėlė didelį susirūpinimą dėl klimato kaitos pasekmių. Pavyzdžiui, Erika sudužimas prie Prancūzijos pakrančių, o vėliau panaši Prestige avarija parodė aplinkos apsaugos atsakomybės sistemos stiprinimo būtinybę. Mūsų pareiga tiek dabartinių Europos gyventojų gyvenimo kokybės atžvilgiu, tiek ir ateinančioms kartoms yra sukurti priemones, įprasminančias teisę į sveiką aplinką.

Griežtų Europos aplinko apsaugos įstatymų deramas įgyvendinimas ir artimas stebėjimas bei geresnė ateities analizė yra laikomi pagrindinėmis išankstinėmis sąlygomis, siekiant užimti vadovaujančią poziciją pasaulyje aplinkos apsaugos srityje.

Efektyvi ekologinės atskaitomybės sistema įprasmintų piliečių teisę į sveiką aplinką. Ši autentiška atsakomybės prieš aplinką sistema, pagrįsta "teršėjas moka" principu, turėtų deramą kontrolę, baudas ir kompensacijas.

Kova su klimato kaita išlieka svarbiu prioritetu. Europa, priimdama tvirtus Kyoto protokolo įsipareigojimus iki 2010m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 procentais, aiškiai parodė savo į ateitį orientuotą pasirinkimą siekti švaresnio pasaulio. Mūsų frakcija pritaria Europos pasirinkto kelio gairėms konkrečiai ir kaip galima greičiau įvykdyti Kyoto protokolo nuostatas. Šios gairės turi pateikti išsamią politikos iniciatyvą, kuri paverstų ES pasauliniu šios srities lyderiu.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas urbanistinės aplinkos kokybės gerinimui. Šiandien 80% gyventojų gyvena urbanistinėje aplinkoje ir kenčia nuo daugelio sveikatą neigiamai veikiančių veiksnių, pvz., triukšmo, oro užterštumo, transporto, atliekų, alergijų ir streso. Ypatingai daug pastangų reikia skirti degalų kokybei ir švariems varikliams bei investicijoms, skirtoms mažinti automobilių vartojimą. Reikia imtis visuomeninio sąmoningumo skatinimo priemonių, propaguojančių atsinaujinančios energijos panaudojimą. Taipogi yra labai svarbu, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, skatinti racionalus žemės panaudojimo planavimą, kuris apsaugo urbanistinę aplinką.

ES biologinė įvairovė yra mūsų piliečių paveldas. Naujų valstybių dėka labai padidės nepaliestų kraštovaizdžių, miškų ir pelkynų skaičius. Mes esame atsakingi už šitų vietovių išsaugojimą ir jų perdavimą ateities kartoms.

ELP-ED frakcija yra pasiryžusi imtis veiksmų, kurių tikslas bus stiprinti mokslo ir naujų technologijų indėlį siekiant tvarios plėtros ir skleisti informaciją apie ryšį tarp aplinkos ir technologinio vystymosi.


II.1.2 Skatinkime švarią energijos gamybą ir tvarią transporto politiką

Kova su klimato kaita yra svarbiausias prioritetas ir pagrindinis iššūkis Sąjungai. Europos Sąjungos ekonomika suvartoja daug energijos: energijos vartojimas kasmet didėja 1-2 procentais ir jo pagrindą sudaro iškastinis kuras. Energetikos sektorius yra atsakingas už 94% žmogiškos veiklos išdavoje išsiskyrusio anglies dvideginio Europoje. Tai prieštarauja tvariai plėtrai. Reikia skubiai peržiūrėti energijos tiekimo sistemą Europoje.

Reikia skatinti naujų šaltinių ir atsinaujinančios energijos šaltinių įsisavinimą. Turime pabrėžti investicijų į atsinaujinančios energijos šaltinius galimybių svarbą ir paremti projektų finansavimą tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip saulės, vėjo energija ir biomasė, siekiant skatinti šių energijos šaltinių įdiegimą ir paplitimą.

Mūsų veikimo laisvė yra vis dėlto ribota: skatindami energijos intensyvumo mažinimą mūsų ekonomikoje ir siekdami užtikrinti didesnį energijos efektyvumą, turime, laikydamiesi griežtų saugos taisyklių ir gerbdami nacionalinio pasirinkimo teisę, nepamiršti atominės energijos svarbos.

Reikia sukurti efektyvesnius ir mažiau kainuojančius naujo dizaino reaktorius, intensyvinant tyrimus tiek skilimo reaktorių srityje, tiek ir naudoto branduolinio kuro bei atliekų valdyme. Be to, mes privalome užtikrinti, kad naujos valstybės narės įdiegtų tuos pačius aukštus branduolinės saugos standartus ir griežtai vykdytų savo įsipareigojimus dėl senų jėgainių uždarymo.

Nauja, mažiau teršianti aplinką transporto politika reiškia, kad turi būti panaikintas ryšys tarp pastovaus transporto augimo ir ekonominės plėtros. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir norint išvengti transporto susigrūdimo, reikės neišvengiamai keisti mūsų transporto priemones ir su jais susijusius įpročius, ir ypač racionaliau naudoti įvairias priemones. Tai reiškia, kad reiks palaipsniui pereiti prie mažiau teršiančių transporto priemonių, ypač urbanistinėje aplinkoje. Tuo pat metu, tolimų atstumų krovinių pervežimai turės būti vykdomi labiau aplinkos reikalavimus atitinkančiomis transporto rūšimis (geležinkeliais, vidaus navigacija ir pakrančių laivininkyste).

Subalansuotas Transeuropinio tinklo Europos tinklo (TEN) kūrimas, siekiant atstatyti pusiausvyrą tarp regionų ir palengvinti ekonominį pakraščio regionų vystymąsi, ypatingai naujose valstybėse narėse, turi būti vykdomas kartu su efektyvios išlaidų atžvilgiu transportavimo sistemos kūrimu.


II.2.Tvarioji plėta labiau integruotoje visuomenėje

Siekiant tvarios plėtros labiau integruotoje visuomenėje, reikia išlaikyti makroekonominį stabilumą, skatinti investicijas ir mažinti netoleruotinai aukštą nedarbo lygį. Mūsų vizija yra pagrįsta idėja, kad laisva rinka - o ne valstybė - turi skatinti augimą, galimybes ir socialinę pažangą. Geriausias būdas skatinti spartų augimą labiau integruotoje visuomenėje yra rinkos ekonomika, pagrįsta asmeninės atsakomybės, konkurencijos ir tikros socialinės atsakomybės principais.


II.2.1. Spartesnio ekonomikos augimo ir investicijų didėjimo užtikrinimas - verslo aplinkos gerinimas

Norint skatinti ekonomikos augimą ir investicijų didėjimą, reikia imtis tolimesnių priemonių verslo aplinkai gerinti ir rinkai liberalizuoti.

Reikia sistemingai vertinti verslo išlaidų įtaką, atitinkamų įstatymų leidybai bei aplinkosaugos priemonių taikymui, pašalinti biurokratinius ir administracinius reikalavimus, kenkiančius vidutinių ir mažų įmonių veiklai. Turi būti skatinamas naujų įmonių kūrimas ir supaprastintos sąlygos pradinio bei rizikos kapitalo gavimui - įmonės steigimas Europoje turi būti supaprastintas.

Reikia remti viešų paslaugų teikimą privačiame sektoriuje ir taip didinti vartotojų pasirinkimo galimybes. Konkurencingumas sudarys sąlygas kainoms mažėti ir pagerins paslaugų kokybę. Vyriausybės nustatys tokius standartus, kurie užtikrins tolygų ir įvairiapusišką paslaugų teikimą bendriems interesams.


II.2.2 Darbo vietų kūrimas ir savitarpio paramos užtikrinimas

Darbo vietų kūrimas yra būtinas Europos išgyvenimui. Socialiniu atžvilgiu tai labiau priimtina, nei darbo vietų mažinimas. Didžiojoje Europos dalyje bedarbystės lygis yra nepriimtinai aukštas, socialiniu atžvilgiu nepakeliamas ir finansiškai neįveikiamas. Kertinės mūsų politikos kryptys yra bedarbių galimybių įsidarbinti gerinimas, darbo rinkos reforma, investicijos į švietimą ir nuolatinį žmonių profesinio parengimo tobulinimą. Todėl reikia šalinti administracines kliūtis, siekiant sukurti lankstesnę darbo rinką. Profesinis rengimas turi vykti sistemingiau, siekiant paspartinti žmonių paruošimą ir tobulinti jų įgudžius. Į pasyvias priemones bedarbiams remti gali būti žiūrima tik kaip į trumpalaikius sprendimus.

Siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus ir padidinti produktyvumą, svarbu sutelkti dėmesį į lankstumo ir darbo apsaugos didinimą, skatinti verslininkystę, gerinti bedarbių galimybes įsidarbinti bei visuomenės atstumtų asmenų integraciją.

Turi būti išlaikyti pagrindiniai socialinės apsaugos sistemų nuostatai, remiantys neįgalius pasirūpinti savimi, nors galiojančių nuostatų reforma ir atrodo būtina. Savitarpio paramos principas turėtų išlikti Europos socialinio modelio šerdimi. Gyventojai turi teisę pasikliauti valstybine parama ir solidarumu sunkiais gyvenimo momentais, susijusiais su liga, bedarbyste ar kitomis rizikomis, dėl kurių išeikvojamos visos jų ir jų artimųjų lėšos.


II.2.3 Socialinė integracija

Mes siekiame galimybių kokybės. Pagrindinė mūsų politikos direktyva yra niekam neatsukti nugaros arba nieko nepalikti bėdoje. Siekdami būti visuomenę vienijančia ir darnia Sąjunga, mes stengiamės, kad „su kiekvienu būtų elgiamasi sąžiningai“. Norint įgyvendinti šį tikslą, reikia dėti ypatingas pastangas, kovojant su socialine izoliacija, su kuria šiais laikais susiduria vis daugiau žmonių: ne tik moterys bet ir jaunimas bei mažumos.

Ypatingai reikia atsižvelgti į jaunų žmonių lūkesčius. Programa jaunimui turi skirti didesnį dėmesį tiems, kurie turi ekonominių sunkumų ir sunkiai integruojasi.

Reikėtų pabrėžti ir išnaudoti sporto socialinį ir šviečiamąjį vaidmenį, kurį jis atlieka, būdamas integracijos ir dalyvavimo socialiniame gyvenime faktoriumi, priemone skatinti toleranciją, dorumą, taisyklių ir skirtumų paisymą, kaip ir priemone kovai su socialine izoliacija, ksenofobija ir rasizmu. Sutartyje aiškiai turi būti pripažįstamos ypatingos sporto savybės, atsižvelgiant į jo socialinę svarbą. Didesnį dėmesį reikia skirti sporto vaidmeniui švietime, susiejant jį su formaliomis švietimo programomis (mokyklinėmis programomis) arba neformalia veikla (savanoriško sektoriaus ir sporto asociacijų bei federacijų rėmimas), politine veikla, kurią stipriai palaiko ir remia ELP-ED frakcija. Prioritetas taip pat skiriamas priemonėms, skirtoms kovai su dopingu.

Aukšta vyresnio amžiaus žmonių, sudarančių didesnę gyventojų skaičiaus dalį, gyvenimo kokybė turi būti prioritetu. Kol kas ši didesnė visuomenės dalis kenčia nuo izoliacijos ir skurdo. Jų specialūs poreikiai ir lūkesčiai turi būti Europos politikos dalimi.

Bendrijos politikoje turi būti siekiama lygių galimybių moterims ir kovojama su bet kokia diskriminacija. Svarbu priimti konkrečias priemones, tokias kaip vaikų priežiūros įstaigų tobulinimą, paramos mamoms didinimą ir jų socialinės apsaugos mokesčių mažinimą, siekiant profesinį gyvenimą suderinti su šeimyniniu.

Šių priemonių įdiegimas, pagal Europos Tarybos Barselonoje priimtus sprendimus, prisidės prie kovos su skurdu ir socialine izoliacija. Skurdo panaikinimas, socialinis vystymas bei sveikatos gerinimas, sudaro keletą pagrindinių užduočių, susijusių su pasauline tvariąja plėtra.


II. 3. Su senstančia visuomene susijusių problemų sprendimas

Padidėjusi gyvenimo trukmės tikimybė, t.y. didėjantis į pensiją išėjusių žmonių skaičius lyginant su dirbančiaisiais, valstybinei pensijų sistemai kelia nepaprastų finansinių sunkumų. Senatvės priklausomybės santykis ES padidės daugiau nei dvigubai, pvz.: nuo 24 proc. 2000 m. iki 49 proc. 2005 m., kitaip tariant, kiekvienam pagyvenusiam asmeniui ES teks nebe 4, o 2 dirbantys asmenys. Todėl, norint ilgiau išlaikyti valstybinių socialinės apsaugos sistemų finansinį pajėgumą, reikia skubiai diegti ryžtingas reformas. Susiduriant su demografinių pokyčių padariniais, ES valstybėse narėse reikia įdiegti gausias neišimtines, bet viena kitą papildančias priemones, leidžiančias dalinai atstatyti finansinę pusiausvyrą.


II.3.1 Pensijinis amžius turėtų būti padidintas¹. Kadangi žmonės gyvena ilgiau, kaip sąlyga pilnos pensijos gavimui, jie turėtų ilgiau dirbti ir mokėti įmokas į valstybines pensijų sistemas.


II.3.2 Reikia padidinti darbo rinkos galimybes įdarbinant asmenis virš 55 metų. Daugelyje Europos šalių asmenys virš 55 metų silpnai dalyvauja darbo rinkoje, nes ankstyvas išėjimas į pensiją labai brangiai kainuoja. Taigi, reikia priešlaikinio išėjimo į pensiją atvejus sumažinti įmanoma, pvz.: pagal progresyvinius mokesčių būdus, ir pakelti pensijinį amžių.


II.3.3 Reikia stipriai skatinti kapitalo finansuojamas pensijas. Sprendimas subalansuotam pensijų finansavimui reikalauja tolygios pusiausvyros tarp valstybinės, profesinės ir privačios pensijų schemų. Pensijinių įmokų dirbant dalis bus palaipsniui mažinama, garantuojant nacionalinį solidarumą per atitinkamos valstybinės pensijos dalies mokėjimą.


II.3.4 Reikia atkreipti dėmesį į būtinybę skatinti didesnį gimstamumą. Imigracija nėra ilgalaikis sprendimas kovai su demografinių pokyčių pasekmėmis. Protingas sprendimas didesniam gimstamumui paskatinti yra tinkamos, ypač norinčioms dirbti moterims, sukūrimas.


II.4. Išlaikyti regionus gyvybingais: dirbdami kartu sukursime geresnę Sąjungą

Mažiau išvystytuose regionuose ES ekonominio ir socialinės sanglaudos vaidina svarbų vaidmenį mažindamos jų vystymosi skirtumus, suteikdamos galimybę duoti ir klestėti. Tokiu būdu jos yra svarbiausi proceso elementai, kurie veda link stabilios, socialiai integruotos ir darnios Europos Sąjungos.


II.4.1 Pritaikyti ekonominės ir socialinės sanglaudos politikas prie naujų geografinių struktūrų

„Sanglaudos įgyvendinimas” yra vienas iš didžiausių naujai išplėstos Sąjungos struktūrinės politikos iššūkių. Ateinančiame teisės aktų leidybos laikotarpyje Sąjunga susiduria su užduotimis, kaip solidarumas su naujomis Valstybėmis Narėmis ir parama struktūriniam dabartinių neturtingų regionų vystymui. Ateities sąryšio politika turės atsižvelgti į dominančių regionų socialines bei darbines sąlygas ir įtakoti kitoms bendruomenės politikoms.

Būtina peržiūrėti struktūrines politikas,pritaikant jas augantiems infrastruktūros ir socialinio vystymo poreikiams, turint omenyje , kad pamažu mažės finansiniai ištekliai Su nauja plėtra padidėję skirtumai regionų išsivystymo lygyje, todėl mūsų vienas svarbiausių tikslų reikalauja aukštesnio efektyvumo ir solidarumo lygio.

Paruošti Sąjungos sanglaudos politikos finansinio plano atnaujinimą, ES politikos turi būti geriau koordinuojamos, siekiant jas pritaikyti prie naujos Europos geopolitinės struktūros, ir tuo pačiu metu, pirmenybę suteikiant optimaliam regioninių resursų panaudojimui. Reikia paruošti infrastruktūros vystymo ir subalansuotų projektų rėmines sąlygas ir nuodugniai patikrinti jų įdiegimą. Vilkinimo faktoriai turi būti atmesti- ir neperžiūrimi net jų padariniai, kaip ir užtikrintas fondų paskirstymo skaidrumas.


II.4.2 Subalansuoto ir kokybiško turizmo vystymas

Turizmas Sąjungoje suteikia 5% darbo vietų ir daro svarią įtaką regioniniam darbo lygiui. Norint padidinti Europos turizmo potencialą ir tuo skatinti Europos regionų istorines, kultūrines ir gastronomines vertybes, ES turi turėti galimybę atrinkti geriausius metodus,kurie skatintų dinamiško ir kokybiško turizmo koordinavimą.


II.4.3 Remti Europos kultūrą

Europos turtas yra jos kultūriniame išskirtume ir įvairovėje. Šis bendras paveldas turi būti išsaugotas ir sukurta išskirtinė Europos kultūros erdvė. Būtina ryžtingaiai skatinti Europos regioninę kultūrą ir kalbas bei jų specifiką žiniasklaidos ir filmų srityse. Valstybiniai transliuotojai, kurių vaidmuo perteikiant kultūrinę įvairovę pripažintas Amsterdamo protokole, turi realiai prisiimti įpareigojimus.

Europos kultūrinio ir istorinio paveldo suvokimas taip pat turi apimti ir ypatingo dėmesio skyrimą Vidurio ir Rytų Europai, nes ji iki pliuralistinės demokratijos atstatymo buvo nederamai pamiršta.

Šiam tikslui reikės pertvarkyti programą Kultūra 2000, praplečiant jos saveikumą ir pritaikant ją gyventojų poreikiams.

Kultūrinio sektoriaus konkurencingumas bus sustiprintas kultūriniais aspektais, kurie įdiegiami projektuose, finansuojamuose iš Struktūrų fondų.

Kvalifikuotos daugumos balsavimo principas turi būti taikomas ir kultūros politikoje pagal ES sutarties 151 straipsnio nuostatas.Būtina panaikinti bendros sprendimo procedūros suderintos su vienbalsiu balsavimu neparankumą.


II.5. Plėtokime perspektyvią ir aplinką tausojančią žemdirbystę

Aplinką tausojančios žemdirbystės Europoje vystymas reiškia garantiją, kad ateities kartos galės irgi džiaugtis unikaliais Europos gamtos resursais. Tuo pačiu metu tvarumas atspindi vartotojų interesus, ypač gamybos metodų saugumą ir kokybę.

Darbotvarkėje 2000, pasibaigsiančioje 2006 metais, pirmenybė suteikiama politinių gairių dėl ilgalaikės ir aiškios perspektyvios ir aplinką tausojančios žemdirbystės programos sukūrimui.

Būtina susidoroti su trimis iššūkiais: Pirma, ekonominis iššūkis,t.y. žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas. Antrasis, socialinis iššūkis, t.y. gyvenimo sąlygų ir ekonominių galimybių gerinimas kaimo regionuose. Trečia, mums reikia susidoroti su ekologiniais iššūkiais ir panaudoti ir remdami teigiamą patyrimą aplinkosaugos ir jos tarnybų, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtovaizdį. ELP-ED frakcija turi garantuoti, kad perspektyvi Bendros žemės ūkio politikos reforma atspindės visus tris minėtus aspektus.


II.5.1 Aplinkai palankaus žemės ūkio vystymas

Mūsų prioritetas yra sveikos žemės ūkio produkcijos tobulinimas. Aplinkai palankus nereiškia, kad tokiame žemės ūkyje naudojami „pasenę metodai”. Atvirkščiai, reikia atkreipti ypatingą dėmesį paremiant naujas arba ekologiškas industriją bei technologijas.

Tyrinėjimai aplinkai palankių produktų srityje gali padėti suteikti subalansuotų sprendimų natūralių Žemės resursų eksploatavimui ir aplinkai palankių produktų vystymui.

Žemdirbių, kaip kaimo gynėjų vaidmens, kėlimas Mes turime, paskatinti žemdirbius, šalia pastangų plėtrai, aktyvesniam kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui,kaip ir palankių aplinkai produktų panaudojimui.

Parama gyvūnijos pasaulio išlaikymui yra būtina pirmiausia ne kaip moralinis reikalavimas, bet kaip garantija aukštam lygiui,kuriam poreikis šiais laikais labai pakilo, bet ir priedo kaip konkurencijos būdas. Svarios paramos žemdirbiams, investuojantiems į sveiką gyvulių auginimą, skatinimas yra geriausia galimybė, kad gyvulinė produkcija išsilaikytų ilgiau.


II.5.2 Naujos visapusiškos kaimo vystymo politikos kūrimas

Kad būtų sukurtos perspektyvios ir socialiai darnios kaimo vietoves, reikia sustiprinti antrąjį BŽŪP ramstį ir įtvirtinti naują visapusišką kaimo vystymo politiką. Tuo siekiama sustiprinti daugiafunkcionalumą, šeimynines bendroves ir kaimo pramonę, ir taip pat skatinti užimtumą ir laiku sustabdyti kaimo gyventojų mažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad 50 % kaimo gyventojų yra virš 50-ies metų, mes imsimės specialių priemonių skatindami jaunus žmones, norinčius tapti ūkininkais ir juos apmokydami. Be to, būtina skatinti pasinaudoti visų kaime esančių žmonių potencialu, ypač moterų, atliekančių svarbų vaidmenį tiek žemės ūkyje, tiek kaimo regionų vystyme.

Šiandien 10 % žemės ūkio biudžeto skiriama kaimo vystymo priemonėms. To nepakanka mūsų tikslų įgyvendinimui. Pasiūlyto ramsčio pakeitimo kaina yra susijusi daugiau su struktūrinės politikos priemonėmis, nei pačiu BŽŪP 2-uoju ramsčiu.

Gyvenantiems žemiau pragyvenimo lygio ūkininkams turi būti suteikta atitinkama socialinė ekonominė pagalba ir speciali draudimo sistema, apsauganti ūkininkus, susidūrusius su gyvulių ligomis.

Šių struktūrinių priemonių įgyvendinimas turi būti kur tik įmanoma decentralizuotas, o Parlamentas turi turėti teisę spręsti- spręsti pagal bendro sprendimo procedūrą, priimant sprendimus dėl svarbiausių aspektų.

Bendrai tariant, būtina paremti įvedant šias priemones, kad būtų išvengta kompleksinio susiejimo reglamento, dėl kurio prarandamas konkurencingumas trečiųjų šalių atžvilgiu. Tarptautiniame lygmenyje Europos Sąjunga turi reikalauti ,kad PPO „žaliosios dėžės” („green box”) būtų įdiegiamos į nekomercinius gaminius.


II.6. Plėtoti socialiai ir aplinkos atžvilgiu suderintą žuvininkystės politiką


Žuvi ninkystės sektorius yra susidūręs su dviem rimtais aplinkos atžvilgiu klausimais, ir kartu parodo mūsų priklausomybę nuo gamtos išteklių-bei sunkias socialines bei sanglaudos problemas dėl didėjančios bedarbystės. Šiandien apie 550 000 tiesioginių darbo vietų priklauso nuo žvejybos plotų. Daugelis susijusių su šia problema rajonų yra pakraščio regionai ir specifiniai, kuriuose žuvininkystės sektorius turi strateginę reikšmę regiono ekonomikai, taigi, atsižvelgdami į kartais į žalingą paskutinio meto žuvininkystės politikos įtaką aplinkai ir socialiniu atžvilgiu atrodo, kad nauja reforma yra neišvengiama, ir mes turime ją stipriai paremti.

Reforma turi užtikrinti subalansuotą ir perspektyvų ES žuvininkystės sektoriaus gyvavimą. Mes turime skatinti lankstesnę politiką, galinčią apimti aktualius sektoriaus poreikius, ir kartu planuoti racionalų išteklių valdymą, mažinant leistinų sugauti žuvų kiekį,taip pat rasti sprendimą dėl šalutinių žvejybos laimikių problemos. Geresnis išteklių panaudojimas pareikalaus platesnio tyrimo ir patikimos informacijos apie resursus.

Reikia užtikrinti modernų laivyną, pritaikytą esamiems ištekliams. Mes taipogi norime, kad dirbantys šiame sektoriuje žmonės gautų atlygį, užtikrinant tokias pačias pragyvenimo sąlygas, kurios įmanomos panašiuose gamybos sektoriuose.

Siekiant suvienyti prekybą su užsienio ryšių aspektais, į Sąjungos užsienio politiką turi būti įtraukta BUP. Mes turime sukurti darną tarp naudojimosi ištekliais ir priėjimo prie rinkų teise investuoti trečiose šalyse, laisvas naudojimasis uostais, kova su nelegalia žvejyba ir sudaryti žuvininkystės sandėrius su trečiomis šalimis, kad mūsų laivynas galėtų žvejoti už bendrijai priklausančių vandenų ribų.

Turi būti išvystytos priemonės vandens ūkiui stiprinti.


¹ Punktas Nr. II.3.1., kuris mini, kad pensijinis amžius turėtų būti padidintas, nėra priimtinas Nea Democratia. Graikijoje pensijinis amžius yra 65 - ieji žmogaus gyvenimo metai, ko ND nenori keisti.


III. EUROPOS PILIEČIAI: AUGANTIS SAUGUMO POREIKIS

Saugumas yra esminis Europos piliečių rūpestis. Didėjantis saugumo poreikis yra jaučiamas įvairiose gyvenimo srityse, pradedant nuo saugumo gatvėje, išorinių sienų kontrolės ar kovos su terorizmu ir baigiant sveikata, maistu ar ekonomika, kuriai būdingas aukštas nedarbo lygis ir bankroto rizika. Norėdama atsiliepti į šį piliečių poreikį, ELP-ED frakcija siūlo įvairių iniciatyvų, kurių tikslas yra užtikrinti mūsų visuomenės saugumą ir padidinti civilinę bei teisinę piliečių apsaugą.


III.1. Užtikrinkime visuomenės vidaus saugumą ir stabilumą

Nelegali imigracija, terorizmas ir glaudžiai su jais susijęs organizuotas nusikalstamumas kelia grėsmę mūsų visuomenės saugumui ir stabilumui. Kovoti prieš šiuos reiškinius ir užtikrinti saugesnę visuomenę visiems Europos piliečiams yra mūsų pareiga. Europos Sąjungos veiksmai saugumo srityje gali atnešti daug daugiau apčiuopiamos naudos nei pavienių valstybių narių veikla.


III.1.1 Stiprinkime Europos policijos ir teismų bendradarbiavimą

Didesnis efektyvumas - vientisos institucinės sistemos dėka

Institucinė ir teisinė sistema laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turi būti labai supaprastinta. Norint padidinti saugumą Europos Sąjungoje, reikia pirmiausiai stiprinti bendradarbiavimą tarp teismų ir policijos. Tam yra būtina vientisa, į Bendrijos struktūrą integruota institucinė sistema, aprėpianti visas su teisingumu ir vidaus reikalais susijusias sritis. Vientisa sistema suteiktų sutartims teisinio nuoseklumo, užtikrintų tinkamą piliečių laisvių apsaugą ir panaikintų bereikalingas problemas, tarpusavyje susiedama skirtingas sritis. Teisės aktai būtų lengviau suprantami piliečiams.

Europolo integracija į ES institucinę sistemą garantuotų deramą Europos Parlamento kontrolę ir Europos Teisingumo Teismo teisminę priežiūrą. Be to, Eurojustui - bendradarbiavimo tarp valstybių narių valstybinių prokuratūrų sistemai - būtina suteikti juridinio asmens statusą ir užtikrinti, kad ji tarnautų kaip tikra ryšių ir išankstinio perspėjimo sistema.

Kova su nusikalstamumu

Reikia suderinti sunkių nusikaltimų, ypač tarpvalstybinių ar keliančių grėsmę Bendrijos interesams, tokių kaip prekyba narkotikais ir žmonėmis, elektroniniai nusikaltimai, pinigų plovimas, apibrėžimą valstybių narių teisinėse sistemose. Tai sudarytų sąlygas minimalių ES standartų nustatymui. Be to, būtina palaipsniui sukurti aiškią ir stabilią bendradarbiavimo tarp į kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu Europos mastu įsitraukusių agentūrų sistemą.

Norint pakelti kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis tarpvalstybiniais tinklais efektyvumą, reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp policijos ir žvalgybos tarnybų. Statistiniai duomenys, teigiantys jog 700 tūkst. moterų ir vaikų kiekvienais metais tampa kontrabandos bei prekybos aukomis ir patiria seksualinį išnaudojimą, yra visiškai nepriimtini ir nepateisinami. ELP-ED frakcija siūlo sugriežtinti minimalaus dydžio bausmes prekiautojams žmonėmis ir užtikrinti aukų bei teisminių procedūrų liudininkų geresnę apsaugą.


III.1.2 Pažabokime nelegalią imigraciją ir apsaugokime ES išorines sienas

Mes norime suteikti prieglobstį asmenims, kuriems yra iškilusi politinė grėsmė. Tačiau piktnaudžiavimas šia prieglobsčio teise ir nelegalių imigrantų atvykimas į ES ieškant geresnio gyvenimo - kasmet į Europos Sąjungą jų atvyksta daugiau nei 500 tūkst. - negali būti toleruojamas.

Bendras valdymas - saugesnės ES išorinės sienos

Saugesnei visuomenei yra būtinos geriau apsaugotos sienos. Mūsų prioritetas yra užtikrinti, kad po ES plėtros išsiplėtusios išorinės sienos nesumažintų saugumo, bet netgi priešingai - garantuotų didesnį saugumo laipsnį.

Nuoseklus ir efektyvus bendras išorinių ES sienų valdymas, įskaitant ir paramą iniciatyvoms sukurti Europos pasieniečių korpusą, yra būtina efektyvios kovos su nelegalia imigracija, nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis sąlyga. Turime visais įmanomais būdais skatinti operatyvinį bendradarbiavimą pasienyje. Jungtiniai tarptautiniai būriai turėtų atlikti sienų perėjimo punktų kontrolę ir sukurti gerai veikiančią išankstinio perspėjimo sistemą.

Be to, ELP-ED frakcijos nuomone, pajūrio pasieniečių korpuso sukūrimas turėtų būti ES prioritetas. Tai padėtų efektyviau kovoti su nusikalstamumu jūroje ir užtikrinti Europos jūros pakrančių apsaugą nuo teroristų bei grėsmės aplinkai (užteršimo nafta ar nesankcionuoto degazavimo). Norint užkirsti kelią tokiems valstybių sienų nepaisantiems pavojams, yra būtinas bendradarbiavimas Europos mastu.

Bendra prieglobsčio suteikimo politika, pagrįsta aiškiomis procedūromis

Aiškūs prieglobsčio suteikimo ir imigracinės politikos standartai migrantų srautų valdymui yra būtini, jei nenorime rizikuoti vidiniu ES saugumu ir siekiame užtikrinti, jog šalims narėms yra suteikta pakankamai laisvės šiuos srautus valdyti. Bendros ES išorinės sienos ir 25 ar daugiau skirtingų taisyklių rinkinių, taikomų trečiųjų šalių piliečių atvykimui į ES teritoriją, nėra suderinami dalykai. Tokia situacija labiausiai naudojasi prekiautojai žmonėmis ir nelegalūs imigrantai: siekdami lengviau patekti į ES, jie aktyviai naudojasi nacionalinių nuostatų tarpusavio prieštaravimais ir skirtumais. Kiekvienai iš šių trijų imigrantų kategorijų - trumpalaikiams pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir ekonominiams imigrantams - Europa turi nustatyti bendras, bet specialias procedūras.

Pagal Bendrą prieglobsčio suteikimo politiką reikia nustatyti skubaus prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri remtųsi Ženevos konvencijoje nustatytu "pabėgėlio" apibrėžimu.

Pirmiausiai, neturi likti jokių neaiškumų dėl teisės prieglobsčiui gauti. Tai užtikrins prieglobsčio prašančių asmenų saugumą ir teisinį tikrumą, o šalims narėms suteiks galimybę efektyviai atmesti prašymus asmenų, kuriems pabėgėlio statusas teisiškai negali būti suteiktas.

Antra, yra reikalinga suderinta, ne ilgiau nei 6 mėnesius trunkanti prieglobsčio suteikimo procedūra, kuri padės išvengti daugkartinio galutinių teismo sprendimų atidėjimo ir apeliacijų skaičiaus augimo. ELP-ED frakcija griežtai nesutinka su pasiūlymais įvesti daugiapakopę procedūrą. Būtina pabrėžti, kad skubios procedūros įvedimas ilgainiui leistų plačiau apibrėžti prieglobsčio teisę.

Šalia ankščiau šiame dokumente paminėtų priemonių, tarp ES ir trečiųjų šalių turėtų būti sudaromos readmisijos sutartys. Tai užtikrintų greitą ir nebiurokratinę prieglobsčio prašančių asmenų repatriaciją. Straipsniai apie readmisiją turėtų būti įtraukti ir į komercines bei asociacijos sutartis.

Bendra imigracijos politika: pakirskime nelegalios imigracijos šaknis

Vieninga vizų politika leis geriau kontroliuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą. Norint išvengti klaidingo teisės aktų aiškinimo atvejų, sukuriančių netikrumo situaciją ir žalingų tiek ES, tiek ir imigrantams, yra būtina nustatyti bendras ir aiškias atvykimo sąlygų bei ilgo laikotarpio vizų išdavimo taisykles. Kontrolė taip pat turės būti sustiprinta.

Užkirskime kelią nelegaliai imigracijai. Prekiautojai dažnai naudojasi situacija, kurią sukuria skurdas, teigiamų ekonominių perspektyvų mažiau išsivysčiusiose šalyse nebuvimas ir skurdi informacija apie legalios imigracijos galimybes. Todėl yra būtina skatinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis bei kurti ilgalaikę prevencinę politiką, pagrįstą ekonominės plėtros projektais ir informacijos kampanijomis apie realias galimybes įsikurti Europoje.


III.1.3 Tvirta pozicija kovoje su terorizmu

Terorizmas kelia pavojų mūsų piliečių saugumui, pridaro daug žalos aukoms ir sukelia didžiulį skausmą aukų šeimoms. Su ypatingu atsidavimu nuo rugsėjo 11-osios pradėjusi kovoti su terorizmu Europa ir toliau tęs šią kovą. Pirmiausia, turi būti įgyvendintos jau egzistuojančios priemonės, ypač Europos arešto orderis ir asmens perdavimo procedūra tarp valstybių narių.

Bendras terorizmo apibrėžimas turi būti integruotas į Bendrijos teisyną (acquis), o Bendrijos steigimo sutartyje turi būti sukurtas teisinis pagrindas ES asmenų, užsiimančių teroristine veikla, turto užšaldymui ir finansavimo nutraukimui. Patikima strategija turi taip pat numatyti vientisos ES institucinės sistemos, leidžiančios Sąjungai efektyviai ir greitai veikti, įkūrimą. Tuo pat metu, ji turi užtikrinti aktyvesnį bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, ypač žvalgybos srityje. Be to, ES turi sukurti priemones, nustatančias kompensacijas teroristinių aktų aukoms. ES strategija kovai su terorizmu būti demokratiškai tikrinima, ex-ante ir ex-post.


III.2. Civilinė sauga: saugesnis piliečių kasdienis gyvenimas

Europos piliečiai dažnai nesijaučia saugūs savo kasdieniame gyvenime. Jie abejoja maisto sauga, didelių miestų aplinka neigiamai veikia jų sveikatą ir skatina naujų ligų vystymąsi. Jie trokšta aukštesnio civilinės saugos lygio, t.y. saugesnio maisto ir geresnės sveikatos apsaugos.


III.2.1 Garantuokime saugų ir sveiką maistą „nuo tvarto vartų iki vakarienės lėkštės”

Neseni skandalai dėl maisto parodė, kad maistas yra labai svarbi Europos kultūros ir civilizacijos dalis. Tai mūsų kasdienybė, tad suteikti piliečiams galimybę vartoti aukštos kokybės maistą ir užtikrinti produktų saugą yra labai svarbus ELP-ED frakcijos prioritetas. Europos maisto saugos tarnybos įkūrimas 2001 m. gruodžio mėn. buvo pirmas svarbus žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau dar reikės daug kovoti, norint Europoje pasiūlyti saugiausią ir sveikiausią maistą.

Yra gyvybiškai svarbu garantuoti kaip galima saugesnį maistą visoje maisto grandinėje. Norint tai pasiekti, reikia sustiprinti apsaugos standartus ir kontrolę visuose gamybos lygiuose: pradedant tvartu ir baigiant transportavimu bei sandėliavimu, užtikrinant kruopštų produktų tikrinimą visoje maisto grandinėje. Maisto sauga taip pat reiškia, kad jį gaminant turi būti laikomasi aukštų aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartų. Tik tuomet piliečiai galės džiaugtis Europoje pagamintais maisto produktais kaip geriausiais ir sveikiausiais. Vartotojai turi būti tikri, kad ES plėtra nelems žemesnių maisto produktų kontrolės standartų. Mes sieksime ne tik užtikrinti, kad sanitarinių taisyklių ir veterinarijos įstatymų būtų paisoma visos Europos mastu, bet ir kad kontrolė būtų vykdoma griežtai ir sistemingai, o žymėjimas etiketėmis būtų tikslus.

Kova su gyvūnų ligomis ir sisteminga jų profilaktika. Mūsų frakcija yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su gyvūnų ligomis. Ji labai aktyviai dalyvavo Parlamento laikinojo komiteto kovai su nagų ir snukio liga veikloje. Mes norime imtis tolesnių veiksmų ir efektyviai išnaikinti gyvūnų ligas. Šalia stiprios kontrolės ES viduje įvedimo ir išankstinio perspėjimo sistemos kūrimo, reikia sustiprinti įvežamų prekių pasienio kontrolę ir duoti leidimą įvežti tik tas prekes, kurios atitinka tolygius sanitarinius, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartus.

Vis dėl to, efektyviausias būdas išnaikinti gyvūnų ligas ir išvengti naujų ligų ateityje yra efektyvios ir sistemingos prevencinės politikos, pagrįstos aplinkai tinkamais vartojimui skirtų gyvūnų auginimo metodais (deramas augalų apsaugos priemonių, trąšų ir antibiotikų naudojimas), biologinės apsaugos ir elgesio su gyvūnais gerinimu, sukūrimas.

Skatinkime aukštos kokybės maisto produktų gamybą ir žymėjimą etiketėmis. Tolesnis žingsnis yra skatinti aukštesnės kokybės produktų gamybą, t.y. sveikesnio ir aromatingesnio maisto, pasižyminčio didesne maistingumo verte ir pagaminto aplinkos neteršiančiu būdu. Kokybės aspektas lemia kiekvieno maisto produkto unikalumą. Skatinimas gaminti aukštos kokybės produkciją turi būti vienas iš pagrindinių BŽŪP reformos tikslų. Tokia produkcija, kaip ir ekologinė produkcija, turi būti atitinkamai žymima. Gera kokybė kainuoja ir todėl ją turi būti lengva atpažinti.


III.2.2 Nauji iššūkiai visuomenės sveikatos srityje: kelkime sveikatos apsaugos lygį

Žmonės Europos Sąjungoje dabar gyvena ilgiau ir sveikiau nei anksčiau. Vis dėl to, kas penktas žmogus miršta pirma laiko ir dažnai nuo ligos, kurios buvo galima išvengti, ir vis dar yra skirtumų tarp atskirų socialinių klasių sveikatos būklės. Atsiranda naujos grėsmės sveikatai, ypač įvairios užkrečiamos ligos, o dėl pailgėjusios gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės labai išaugo su amžiumi susijusių ligų skaičius. Taigi, iškyla vis naujų visuomenės sveikatos problemų ir jas reikia spręsti užtikrinant kaip galima aukštesnį sveikatos lygį Europoje. Tačiau negalima pamiršti ir prieštaringų įtampų sveikatos apsaugos sistemų viduje.

Įgyvendinkime naują ES Visuomenės sveikatos programą. Ši nauja Bendrijos veiklos programa visuomenės sveikatos srityje (2003-2008) pakeičia fragmentiškas Europos sveikatos iniciatyvas (kovai su vėžiu, sveiko gyvenimo būdo propagavimui, AIDS prevencijai, priklausomybės nuo narkotikų prevencijai, sveikatos stebėjimui, susižeidimų prevencijai, taršos sukeltų ligų prevencijai) labiau integruotu projektu, orientuotu daugiausia į ligų prevenciją. ELP-ED frakcijos nuomone, ši programa turėtų prisidėti prie ES sveikatos strategijos kūrimo ir skatinti visuomenės sveikatos apsaugą trejomis kryptimis: keliant informacijos apie visuomenės sveikatą kokybę, plečiant galimybes greitai sureaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes ir sugebant atsižvelgti į sveikatos būklę lemiančius faktorius.

Siekdami kovoti su šiomis grėsmėmis ir ligų protrūkiais, skatinkime efektyvų stebėjimą ir koordinuokime veiksmus ES mastu. Naujus iššūkius visuomenės sveikatai sukelia ligos ir epidemijos, nepaisančios nacionalinių sienų bei tyčia sveikatai keliami pavojai (bioterorizmas). Padidėjęs žmonių mobilumas labai stipriai padidino užkrečiamųjų ligų dinamiką. Užkrečiamosios ligos aiškiai demonstruoja, kad yra būtina sustiprinti ES galias visuomenės sveikatos srityje. ELP-ED frakcija pripažįsta epidemiologinių stebėjimų ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklo svarbą ir pabrėžia, kad reiktų ES suteikti daugiau galių užkrečiamųjų ligų stebėjimo srityje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įkūrimas pagerins bendradarbiavimą tarp nacionalinių duomenų tvarkymo įstaigų ir etaloninių laboratorijų, sustiprins užkrečiamųjų ligų stebėjimą bei leis efektyviau koordinuoti atsaką į sveikatai iškylančias grėsmes.

Mes pabrėžiame, jog, remiantis subsidiarumo principu, valstybės narės yra atsakingos už jų sveikatos politiką. Tačiau yra būtina pripažinti, kad užkrečiamųjų ligų kontrolė gali būti vykdoma tik tarptautiniu mastu.

Užtikrinkime senėjančių gyventojų mobilumą ir gerovę. Šeštojoje mokslinių tyrimų pamatinėje programoje ELP-ED frakcija labai skatino su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip Alzheimerio sindromo, Parkinsono ligos, artrito ir reumato mokslinius tyrimus. Ligos veikia vis daugiau žmonių ir stipriai apsunkina jų gyvenimą. Šis klausimas yra vienas iš svarbiausių mūsų darbotvarkės prioritetų. Mes norime, kad pagyvenę Europos piliečiai praleistų savo pensijos metus gerovėje, o ne izoliacijoje ir skausme.

Kelkime psichinių ligonių gyvenimo kokybę: Negalime sumenkinti psichinės sveikatos sutrikimų keliamų problemų. Statistiniai duomenys rodo, kad tarp neįgaliųjų žmonių būtent psichinių ligonių užimtumo lygis darbo rinkoje yra mažiausias. ELP-ED frakcija labai remia Šeštosios mokslinių tyrimų pamatinės programos pastangas, ypač veiksmus, kurių tikslas yra atkreipti sveikata besirūpinančios visuomenės dėmesį į psichikos sveikatos klausimus, suteikti kaip galima efektyvesnį gydymą bei iniciatyvas kovoti su stigma ir socialine atskirtimi.

Trūksta mokslinių tyrimų retų ligų ir vaistų joms gydyti srityje, kadangi tokie tyrimai per brangiai kainuoja, turint omenyje potencialių pacientų skaičių. Nepakęsdami, kad šiandienos Europoje mūsų piliečių sveikata priklausytų vien tik nuo materialinių paskaičiavimų, mes ir toliau remsime mokslinius tyrimus šioje srityje.

Reikia kurti vaistus atsižvelgiant į pacientų amžių ir tiksliai juos pritaikyti specialiems kiekvienos amžiaus grupės medicininiams poreikiams. Vaistų mažiems vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms kūrimas turi būti ypač skatinamas.

Vystosi su aplinkos užteršimu susiję ligos, ypač miestų zonose. Mes turime kovoti ir užkirsti kelią naujoms ligoms, tokioms kaip astma.

Ypatingai svarbu kreipti dėmesį į sveikatos būklę lemiančius faktorius ir skatinti prevenciją. Aktyvesnis informacijos teikimas visuomenei, kuris prisidėtų prie žmonių sąmoningumo ir padidintų jų sugebėjimą atsižvelgti į sveikatos būklę lemiančius faktorius, galėtų sumažinti ankstyvų mirčių dėl nesveiko ir nesubalansuoto maitinimosi skaičių. Panašiai, ligų prevencija, įskaitant skiepijimo kampanijas, bei pasirinktų gyventojų grupių tikrinimas gali pakelti visuomenės sveikatos lygį.


III.3. Stiprinkime Europos pilietybės sąvoką

Piliečių teisių gynimas yra svarbiausias mūsų demokratinės sistemos, pagrįstos teisinės valstybės principais, elementas. Į Konstitucinę sutartį ir Europos teisinę sistemą įrašyta Pagrindinių teisių chartija užtikrins papildomą piliečių apsaugą, pvz., nuo jų pačių valstybės. Mes norime, kad piliečiai pajaustų savo teisių prasmę ir galėtų jomis pasinaudoti.

Europiečiai taip pat turi saugiai jaustis ir kaip vartotojai. Tik tokiu atveju jie galės išnaudoti visus bendrosios rinkos teikiamus pranašumus. Mes siekiame, kad Europa taptų natūralia ir konkrečia Europiečių kaip piliečių, darbininkų, vartotojų, studentų, pensininkų ar vaikų kasdienio gyvenimo dalimi.


III.3.1 Gerinkime teisinę Europos piliečių apsaugą

Sutvirtinkime Europos pilietybę ir suteikime jai prasmę. Mes turime efektyviai įgyvendinti ir deramai ginti visas Europos pilietybės suteikiamas teises ir įsipareigojimus, remiantis į Konstitucinę sutartį įrašyta Pagrindinių teisių chartija. Piliečiai turi suvokti, jog juos saugo patikima apsaugos sistema, ginanti juos net nuo jų pačių vyriausybės.

Veikianti teisinė sistema, užtikrinanti deramą teismų prieinamumą, yra esminė sąlyga, siekiant padidinti teisinį tikrumą. Penkiolikos civilinės teisės sistemų bendrabūvis ir su juo susiję procedūriniai sunkumai sudaro akivaizdžių kliūčių prekių ir paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje. Pavyzdžiui, sutarčių teisės atveju, bendrovės ir vartotojai turi susipažinti ir prisiderinti prie 15 skirtingų taisyklių sistemų. Todėl mes turime sukurti visiems suprantamą teisinę sistemą, kurioje būtų paprasta rasti taikomą taisyklę. Bendra teisės sistema jau egzistuoja, bet atskiros taisyklės ne visada yra nuoseklios.

Teismų bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje yra ypač svarbu, jog valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų sudėtingumas neužkirstų joms kelio pasinaudoti savo teisėmis. Norint, kad tai vyktų efektyviai ir būtų paisoma subsidiarumo principo, reikia taikyti teismų sprendimų abipusio pripažinimo principą, pagrįstą valstybių narių teisinių sistemų lygiavertiškumo principu.

Turime užtikrinti galimybę siekti teisingumo, ypač tarpvalstybinių ginčų atveju. Ypatingą dėmesį reikia skirti alternatyvių ginčų sprendimo sistemų, tokių kaip arbitražas ar tarpininkavimas, pvz., per prekybos rūmus, kūrimui, kadangi alternatyvių sistemų dėka dažnai galima rasti greitesnius ir mažiau kainuojančius sprendimus. Todėl šalia Europos papildomo teisminių institucijų tinklo (EEJ tinklas), mes turime skatinti alternatyvius ginčų sprendimo Europos mastu projektus, ypač internetu.


III.3.2 Stiprinkime Europos vartotojo teises

Vidaus rinka turi būti naudinga ne tik verslui, bet ir Europos piliečiams kaip vartotojams. Kad 470 milijonų Europiečių pajustų apčiuopiamą vidinės rinkos naudą, vartotojams turi būti suteikta ne tik platesnio produktų pasirinkimo galimybė ir prieinamesnės kainos, bet ir geresnė jų ekonominių bei teisinių interesų apsauga. Norint užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos laipsnį ES mastu, reikiamos priemonės turi būti surašytos į išsamų susitarimą, kuriame būtų užfiksuoti pagrindiniai vartotojų apsaugos principai.

Vartotojų apsaugos taisyklių ir jų taikymo ES mastu sistemos sukūrimas bei tolygus šių taisyklių įgyvendinimas sukurs bendrą ir nuoseklią aplinką, kurioje bus užtikrinta vartotojų teisių apsauga išsiplėtusioje ES. Tokiu būdu vartotojai jausis vienodai saugūs pirkdami produktus už valstybės sienos ribų ar savo miesto pagrindinėje gatvėje.

Tinkamos ir visiems prieinamos informacijos teikimas yra būtinas siekiant suteikti vartotojams galimybę nepriklausomai ir protingai pasirinkti. Mes turime ir toliau stengtis išlyginti vartotojų ir verslo subjektų teisių struktūrinę nelygybę informacijos ir teisinės ekspertizės prieinamumo srityje.


III.3.3 Išaiškinkime piliečių teises, susijusias su ES institucijomis

Europos pilietis turi teisę į patikimą administracijos sistemą. Vis dėl to paskutiniais metais buvo sukurta daug įvairių neskaidrių administracinių procedūrų. Piliečiai, kuriuos yra stengiamasi vis labiau įtraukti į Bendrijos aktų kūrimą, turi žinoti savo teises ir įsipareigojimus bei vaidmenį šioje procedūroje. Siekiant užtikrinti piliečių teisinę apsaugą, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti piliečių teises Europos institucijų ir jų pareigūnų atžvilgiu; todėl procedūras reglamentuojantys teisės aktai turi būti susisteminti ir pateikti piliečiams suprantama forma.

Reikia pradėti kurti administracines procedūras reglamentuojančius teisės aktus, siekiant susisteminti procedūras, kurios bus taikomos priimant įvairius Bendrijos teisės aktus, ir pabrėžti atitinkamais atvejais reikalingų konsultacijų svarbą. Susisteminta visoms ES institucijoms bendra administracinė procedūra bus naudingas Geros administracinės elgsenos kodekso priedas. Ombudsmeno rekomenduotas, šis kodeksas sutelkia dėmesį ties visuomenės/piliečių ryšiais su ES administracija. Jis bus privalomas visoms ES institucijoms bei jų administracijoms ir bus prieinamas visuomenei.

Darbo su piliečių skundais ir peticijomis procedūros taip pat turi būti suderintos. Sudėtingos ir kiekvienoje institucijoje skirtingos procedūros neleidžia piliečiams tinkamai pasinaudoti savo teisėmis pateikti skundus ir peticijas. Derinimas turėtų būti vykdomas pagal tarpinstitucinį susitarimą. Rimtų Bendrijos teisės pažeidimų atveju, mūsų frakcija skatins didesnį dėmesį Ombudsmeno veiklai ir piliečių skundams/peticijoms EP plenarinių posėdžių dienotvarkėje.


IV. EUROPA PASAULYJE: NAUJI IŠŠŪKIAI SAUGUMUI

IV.1. Europa turi vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus

Pagrindiniai Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslai yra išsaugoti taiką, užtikrinti saugumą, ginti bendras vertybes, kurti demokratiją, užtikrinti pagarbą žmonių teisėms bei teisės normų paisymą. Todėl mūsų prioritetas BUSP srityje bus stiprinti ES bendradarbiavimą su strateginiais partneriais, skiriant daugiau dėmesio bendram saugumui ir būtinumui prisitaikyti prie naujų grėsmių.

Siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus tarptautinio saugumo srityje ir užimti stiprią poziciją tarptautinės politikos scenoje, Europos užsienio politika turi įsteigti institucijas, kurios jai leistų šnekėti vienu balsu ir išpildytų išankstines sąlygas dėl institucijų, keliamas jos tapimui tikra Europos užsienio politika. ELP-ED frakcijos nuomone, ES negalės pasiekti šio tikslo, prieš tai neišsiaiškinusi kompetencijų ribų ir nesupaprastinusi sprendimų priėmimo procedūrų. Todėl mūsų frakcija mano, jog dalinė BUSP integracija į Bendrijos struktūras padidintų Sąjungos politikos nuoseklumą ir jos tarptautinį svorį.


IV.1.1 Stiprinkime bendradarbiavimą su strateginiais partneriais

Strateginis ELP-ED frakcijos prioritetas artimiausiems metams yra sukurti taikos ir stabilumo erdvę, kurioje būtų gerbiami demokratijos ir teisinės valstybės principai Europos kontinente bei būtų stiprinamas mūsų bendradarbiavimas su strateginiais partneriais. Tuo pat metu Europa turi stengtis išpildyti vis augančius Viduržiemio jūros valstybių lūkesčius.

Plėtodama ryšius su trečiosiomis šalimis, ES nuolat atsižvelgs į pagarbą demokratijos principams ir žmonių teisėms, ypač moterų teisėms (pvz., Irane), į kovą su terorizmu ir nelegalia imigracija. Galima būtų įtraukti specialią sąlygą dėl pagarbos moterų teisėms į asociacijos ir partnerystės sutartis.

Taikos ir stabilumo erdvės sukūrimas Europos kontinente yra strateginis ELP-ED frakcijos prioritetas artimiausiems metams.

Šios strategijos pagrindas - taika, gerovė ir stabilumas Pietryčių Europoje, o jos pagrindinis ilgalaikis tikslas - šių šalių integracija į Europos struktūras.

Globalios kaimynystės strategijos pagalba mes turime skatinti bendradarbiavimą su išsiplėtusios Sąjungos kaimynėmis (Ukraina, Moldavija, Baltarusija) ir siekti sukurti gerovės erdvę, kurioje būtų ypač svarbūs taikūs artimo bendradarbiavimo ryšiai.

Tolesnis bendradarbiavimo su Rusija plėtojimas taip pat yra labai svarbus, ypač svarbiausiais abipusio intereso klausimais, tokiais kaip bendra gerovė, demokratizacija, saugumo politika, energijos tiekimas, branduolinis saugumas, transportas ar kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Šiaurės dimensijai, ypač Kaliningrado sričiai. Turime skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris yra būtinas subalansuotam regiono vystymuisi.

Reikia išvystyti nuoseklią ilgalaikę politiką ryšiams su Kaukazu, kuri siektų viso regiono stabilumo bei suteiktų jam energijos tiekėjo vaidmenį.

Transatlantinių ryšių plėtojimas ir transatlantinės strateginės visuomenės tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas yra būtini siekiant stabilumo, saugumo ir gerovės pasaulyje. Seni projektai turi būti peržiūrėti ir turi būti sukurtas naujas brandus ryšys, kuris suartintų strategines nuomones, ypač sustiprinant NATO ir kuriant Europos karines pajėgas. ES - JAV santykiai turi būti skatinami įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama sukurti transatlantinę rinką ir stiprinti šios partnerystės politinę bei ekonominę dimensijas.

Mes turime suteikti naują pagreitį Barselonos procesui Viduržiemio jūros regione, įkurdami bendrą Europos ir Viduržiemio jūros šalių parlamentinę asamblėją ir sutelkdami dėmesį į demokratijos ir teisinės valstybės principus, ekonominį ir socialinį vystymąsi bei aktyvesnį kultūrinį dialogą. Mūsų frakcija kovos, kad Europos ir Viduržiemio jūros šalių laisvos prekybos erdvė būtų sukurta laiku - kaip numatyta Barselonos susitarimuose - ir kad dialogas su Šiaurės vakarų Afrikos partneriais būtų išplėstas, siekiant jiems padėti sukurti Arabų Magribo Sąjungą.

Tuo pat metu reikia stiprinti politinius ES įsipareigojimus Vidurio Rytuose, stengiantis įnešti aiškų ir subalansuotą indėlį į taikos procesą Ketverto rėmuose. Mūsų frakcija sieks taikos Afganistane įtvirtinimo. Dialogas su arabų ir musulmonų pasauliu turi būti Sąjungos buvimo šiame regione prioritetu.

Turi būti sustiprintas bendradarbiavimas su Azija. Didžiausiu prioritetu turi būti laikomi ryšiai su Kinija kaip su vis svarbesne strategine partnere. Reikia stiprinti ryšius su ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacija) ir ASEM (Azijos ir Europos šalių susitikimas) procesu, kurie turės vaidinti svarbų vaidmenį vykdant konfliktų prevenciją ir skatinant politinį stabilumą Azijoje. Indijai, kaip didžiausiai pasaulio demokratinei valstybei ir geopolitinei Kinijos atsvarai Azijos kontinente, turi būti skiriama svarbi vieta ES užsienio politikoje. Politinis dialogas su Iranu, kuris buvo pradėtas derybų dėl bendradarbiavimo sutarties metu ir kuris būtų svarbus žingsnis siekiant suartinti tarpusavio ryšius, turi būti ir toliau vystomas.

Lotynų Amerika. Mūsų frakcijos tikslas yra sutvirtinti dviejų regionų strateginę asociaciją platesnės politinės darbotvarkės ir pilno asociacijos proceso pagalba, pasirašant naujas sutartis su Mercosur, Andų Bendrija ir Centrine Amerika, kurių tikslas būtų užtikrinti stabilumą, gerovę ir tesinės valstybės principų laikymąsi regione.

Galų gale, skatinti dialogą, jei dėl įvairių tarpvalstybinių įtampų, keliančių grėsmę regioniniam stabilumui, iškyla jo būtinybė, yra Europos Sąjungos pareiga ir tarnauja jos interesams.


IV.1.2 Sutelkime dėmesį į rytojaus konfliktus

Siekiant deramai susitvarkyti su naujais saugumui keliamais uždaviniais, pvz., kova su terorizmu, pagrindinis dėmesys palaipsniui krypsta nuo kolektyvinės gynybos link kolektyvinio saugumo. Tai labai veikia politinių ir karinių struktūrų, kurios vis labiau orientuojasi į pasiruošimą rytojaus konfliktams, reformą. Siekiant nuoseklumo, ši nauja tendencija turi būti pagrįsta konfliktų prevencija. ESBO įnašas šioje srityje ir jos specialus vaidmuo Europoje turi būti pripažintas.

BUSP turi skirti daugiau dėmesio horizontaliesiems reikalams (vandens tiekimas, prekyba narkotikais, deimantais ir mažais ginklais), kurie dažnai būna regioninių konfliktų priežastimi ar tarnauja kaip priemonė jų finansavimui. Be to, reikia skatinti regioninį bendradarbiavimą ir kurti Bendrą strategiją konfliktų prevencijai Afrikoje. Petersbergo užduotys¹ turi būti peržiūrėtos, siekiant jas geriau pritaikyti naujoms saugumo grėsmėms ir prie jų priskiriant kovą su terorizmu.


IV.I.3 Aiški ir efektyvi BUSP, integruota į Bendrijos struktūrą

Kad BUSP būtų pastebimesnė ir vaidintų didesnį vaidmenį tarptautinės politikos arenoje, reikia išaiškinti jos kompetencijas ir sprendimų priėmimo procesus.

Dalinė BUSP integracija į Bendrijos struktūrą, Europos užsienio reikalų ministro pareigybė ir Europos diplomatinė tarnyba, finansuojama iš Bendrijos ir nacionalinių biudžetų, bei daugumos sprendimų priėmimas kvalifikuotos daugumos balsavimu neabejotinai suteiktų Sąjungos išorinei veiklai daugiau nuoseklumo ir svorio. Taip pat turi būti užtikrinta, kad Europos Parlamentas atliktų demokratinę kontrolę.


IV.1.4 Europos gynybos politikos link

Tikra Europos saugumo sąvoka, kuri apibrėžtų bendrą požiūrį ir analizuotų poreikius, būtų naudingas pagrindas Europos gynybos politikai ateityje. Pagal diferenciacijos principą karinių operacijų srityje būtų nustatomi atitinkami įsipareigojimai sprendimų priėmimo procese.

Svarbi ilgalaikė efektyvios Europos gynybos politikos sąlyga yra karinių pajėgų trūkumo panaikinimas. Šis trūkumas yra susijęs su nekoordinuotais įvairių šalių viešaisiais pirkimais gynybos srityje, kurie lemia finansinių išteklių išsibarstymą.

Europos saugumo strategija

Kaip konstruktyvų atsaką į Nacionalinę saugumo strategiją, kurią 2002 m. rugsėjo mėn. paskelbė Bush administracija, Europos Sąjunga turi suformuluoti „Europos saugumo strategiją”. Viena šios strategijos dalis turėtų būti paskirta tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pritaikymui prie šiandienos realijų. Grėsmę tarptautinei taikai kelia jau nebe vien tik konfliktai tarp valstybių, bet vis dažniau tokie konfliktai, į kuriuos yra įsipainioję ne valstybinio lygio veikėjai. Europos Sąjunga turi surasti deramą atsakymą į šį klausimą. Daugėjant masinio naikinimo ginklų, turime susimąstyti, ar atsakas, net jeigu ir masinis, gali garantuoti Europos piliečių saugumą.

Tokioje strategijoje taip pat turi būti atsižvelgiama į santykius tarp NATO ir Europos Sąjungos. Europos gynybos sąvoka turi būti artimai susijusi su NATO.

Europos Sąjunga turi priimti Europos gynybos kūrimo projektą, kuriame būtų nustatyti griežti tikslai jo įgyvendinimo ir turinio atžvilgiu. Praeityje šis metodas pasirodė labai sėkmingas - tai rodo vidaus rinkos sukūrimo ir bendros valiutos įvedimo atvejai. 2003 m. balandžio mėn. 10 d. Europos Parlamento Morillon rezoliucija dėl naujos saugumo ir gynybos architektūros jau patvirtino dviejų pakopų Europos gynybos projekto smulkmenas.

Pajėgos

Gynybos reikalams Europos Sąjunga išleidžia apie 150 milijardų eurų per metus. Ši suma sudaro apie 50% JAV gynybai skiriamų lėšų. Tačiau, kadangi ES turi 15 pilnaverčių kariuomenių ir dažnai dubliuojasi valstybių pastangos, ypač brangių mokslinių tyrimų srityje, Europos gynybos efektyvumas siekia tik apie 10% Amerikos lygio.

ES turi sukurti bendrą ginklų rinką. Reikia dar labiau sustiprinti Elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje. Tokiu būdu galima būtų pasiekti, kad valstybių narių vyriausybių ginklų eksporto sprendimai būtų tarpusavyje pripažįstami. Tai sustiprintų ES gebėjimą kalbėti vienu balsu. Reikia sukurti gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros agentūrą, kuri būtų atsakinga už nacionalinių kariuomenių viešųjų pirkimų koordinavimą. Mokslinių tyrimų projektai galėtų būti centralizuoti ar bent jau koordinuojami vienos pagrindinės institucijos.

Konkursai turi būti skelbiami Europos mastu, siekiant tikros konkurencijos ginkluotės viešųjų pirkimų srityje, kol tai neprieštarauja saugumo interesams. Sutarties 296 straipsnio taikymas turi būti palaipsniui ribojamas. Paskutiniais metais Europos Teisingumo Teismas priėmė keletą vilties suteikiančių sprendimų šia tema.

Šiandienos saugumo situacijoje yra ypač svarbu užtikrinti atskirų valstybių narių kariuomenių sąveikumą. Todėl mes turime užtikrinti, kad įranga ir apmokymas visuose valstybėse narėse atitiktų bendras normas ir standartus.

Tikros Europos kosminės politikos sukūrimas yra vienas iš svarbiausių technologinių iššūkių Sąjungai, kurio įgyvendinimas, tarp kitko, užtikrins jos karinės žvalgybos nepriklausomybę. Dėl šios priežasties ELP-ED frakcija labai remia Gallileo programą, nors ir apgailestauja, kad karinis projekto aspektas dar nebuvo priimtas, ir siūlo, kad Europos kosminė agentūra taptų Kosmine Europos Sąjungos agentūra.


IV.2. Stiprus įsipareigojimas teikti finansinę paramą besivystančioms šalims

Daugiau nei 1 milijardas žmonių gyvena už mažiau nei 1 dolerį per dieną. Per daug žmonių kasdien neturi pakankamai maisto ir vaistų, neturi galimybių mokytis. ELP-ED frakcija užtikrins, kad stiprus ES įsipareigojimas teikti finansinę paramą besivystančioms šalims būtų išlaikytas.


IV.2.1 Imkimės veiksmingų priemonių skurdui pašalinti

Mes siekiame, kad 0,7 % valstybių narių BNP būtų paskirta vystymosi pagalbai, stengiantis pašalinti skurdą ir ypač skatinant tvarų socialinį bei ekonominį vystymąsi. Šalys narės turi skirti bent 0,33% jų BNP vystymosi pagalbai iki 2006 m. Mes turime užtikrinti, kad ES teisės aktuose būtų atsižvelgta į pasaulio neturtingiausiuosius.


IV.2.2 Pagalbos sąlyga: pagarba žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principams

Pagal Cotonou sutartį pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad yra laikomasi pagarbos žmonių teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų. Mes manome, jog tikrų parlamentinių demokratijų kūrimas yra būtinas, siekiant skatinti asmens laisvę, užtikrinti ekonominį augimą ir gerovę visoms tautoms. Moterų apsaugos klausimas taip pat turi būti sistemingai keliamas pagalbos plėtrai teikimo metu.


IV.2.3 Didinkime pagalbos veiksmingumą: decentralizuokime pagalbos valdymą

Siekiant didesnio veiksmingumo, Komisijos programų valdymas turi būti decentralizuotas ir mažiau biurokratiškas. Be to, vardan bendro nuoseklumo, Europos plėtros fondas turi būti integruotas į ES biudžetą.


IV.3 Užtikrinkime, kad dabartinis PPO derybų ratas būtų pagrįstas sąžininga prekyba ir vystymųsi

PPO derybos suteiks galimybę ne tik teisingam ir abipusiam rinkų atidarymui bei prekybos iškraipymų sumažinimui, bet ir neutralios bei efektyvios prekybos ginčų sprendimo sistemos sukūrimui.

Nors naujas PPO derybų ratas stipriai paveiks ES vidaus politiką, ELP-ED, suprasdama bendrą potencialią naudą Sąjungai, palaiko derybų principus, nustatytus 2001 m. lapkričio mėn. PPO Ministrų konferencijoje Dohoje. Pagrindiniu būsimų prekybos derybų aspektu turi būti pagalba besikuriančioms ekonomikoms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims integruotis į pasaulinę ekonomiką.


IV.3.1 Parama pasaulinei, bet sąžiningai prekybai

Pasaulinė prekyba turi būti sąžininga. Mes palaikome tolimesnį prekybos kliūčių panaikinimą ir pasaulinės liberalios prekybos rinkos sukūrimą, bet visi PPO partneriai turi vienodai taikyti taisykles ir standartus bei efektyviai įgyvendinti sprendimus. Sąžiningumas taip reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į specifinius mažiau išsivysčiusių šalių sunkumus.


IV.3.2 Paverskime dabartinį derybų ratą tikru „vystymosi ratu”

2004 metai taip pat taps kritiniu posūkiu Sąjungos tradicinėje vystymosi politikoje, kadangi vystymosi klausimai bus įtraukti į bendrą PPO derybų planą. ES yra pasiryžusi iki tos datos panaikinti prekybos lengvatas.

Mes stengsimės išnaudoti naujo derybų rato suteiktą pagreitį ir pasiūlysime politikos praktinę programą, skirtą padėti neturtingiausioms šalims įveikti ekonomines, technologines ir skaitmenines spragas, su kuriomis jos dabar susiduria bei užtikrinti, kad šios šalys turi deramą prieigą prie būtiniausių medikamentų.


IV.3.3 PPO atskaitomybės padidinimas: sukurkime stiprią Parlamentinę Asamblėją

Reikia įvesti Parlamentinę kontrolę prekybos srityje. Norint padidinti PPO derybų proceso atskaitomybę, deramas nacionalinių parlamentų dalyvavimas yra labai svarbus. Mes pritariame PPO Parlamentinės Asamblėjos sukūrimui ir tolesniam jos galių stiprinimui. Parlamento nariai galėtų būti svarbia jungiamąja grandimi tarp derybas vedančių vykdomosios valdžios atstovų ir piliečių, ypač teikiant informaciją ir sprendžiant jų problemas.


¹ Petersbergo užduotys apima humanitarines ir gelbėjimo užduotis, taikos palaikymą, kovinių pajėgų krizių valdymo užduotis, įraukiant ir taikdarystę. Konkretus įgyvendinimo pavyzdys yra galios ir kompetencijos, suteiktos Ypatingajam įgaliotiniui Bosnijoje


V. PATIKIMAS FINANSU VALDYMAS: GRIEŽTUMO BUTINYBE

ES lešu panaudojimo atvirumas ir atskaitomybe yra pagrindinis demokratijos reikalavimas. ELP-ED frakcija stengsis, kad butu užtikrinti aukšti viešuju lešu valdymo standartai ir kad aktyvi kova su sukciavimu butu toliau vykdoma. Be to, musu frakcija, politiniu ambiciju vedama, sieks visu biudžeto aspektu peržiuros, kurios tikslas - didesnis lankstumas vidutines trukmes laikotarpiu ir tinkamesnis lešu panaudojimas.


V.1. Atidus išlaidu valdymas ir arši kova su sukciavimu


V.1.1 Didinkime ES lešu panaudojimo atskaitomybe ir vykdykime institucine reforma

Reikia užtikrinti efektyvu Europos Komisijos reformos igyvendinima ir reformos paketo rezultatu ivertinima, ypatingai darbuotoju politikos ir atvirumo išorinei kontrolei srityje.

Komisarams turi buti suteikta politine atsakomybe už ju atsakomybes sferoje esanciu pinigu administravima. Be to, reikia priimti privaloma Elgesio kodeksa del vyresniuju pareigunu skyrimo ir ivesti reikalavima Komisarams bei Generaliniams direktoriams internete viešai skelbti savo finansinius interesus.

Reikia pertvarkyti Audito Rumu nariu skyrimo ir patikimumo pareiškimo rengimo proceduras.

Ministru taryba turi deramai atsiskaityti už savo veiklos išlaidas.


V.1.2 Atvirumas ir skaidrumas: pagerinkime biudžeto ivykdymo institucijos funkcijas

Šiame kontekste labai svarbus yra šie aspektai: placios galimybes susipažinti su dokumentais ir didesnis atvirumas teisiu suteikimo atlikti sutartyje numatytus darbus procese.

Norint to pasiekti, reikia sustiprinti biudžeto kontroles komiteto galias, suteikiant jam teise išsikviesti bet kuri Komisijos darbuotoja ar pareikalauti bet kurio Komisijos dokumento. Mes užtikrinsime, kad butinas administracinis pasiruošimas aukštiems valdymo standartams butu ivykdytas ir naujose valstybese narese.


V.1.3 Sajungos finansiniu interesu apsauga

Kova su sukciavimu turi vykti visais lygmenimis. Turint omenyje, kad neteisingo ES lešu panaudojimo šalyse narese laipsnis vis dar yra netoleruotinai aukštas, musu frakcija stengsis identifikuoti tokius atvejus ir užtikrinti neteisingai išleistu pinigu gražinima. Labai svarbus tikslas šiame kontekste yra Europos kovos su sukciavimu tarnybos (OLAF) stiprinimas, siekiant jos visiškos nepriklausomybes nuo Komisijos. Galiausiai, reikia kreipti daugiau demesio kovai su sukciavimu nuosavu ištekliu rinkimo metu.

ELP-ED frakcija aktyviai rems Europos prokuroro pareigybes isteigima, kuri tarnautu kaip Sajungos finansiniu interesu apsaugos priemone.


V.2. Užtikrinkime, kad Europa turi reikiamas priemones savo ambiciju igyvendinimui

Reikia sukurti dinamiškesne ir i vidutini laikotarpi orientuota biudžetine politika, kuri suteiktu Sajungai galimybe greitai veikti ir deramai reaguoti i pilieciu poreikius.


V.2.1 Lygios Parlamento teises biudžetineje proceduroje

Reikia Parlamentui suteikti tokias pat galias, kaip ir Tarybai sprendžiant biudžetinius klausimus. Parlamento teises bendrai priimti sprendimus turi buti pagrindinis biudžetines proceduros principas. Bendro sprendimo procedura taip pat turetu buti taikoma priimant sprendimus del nuosavu ištekliu ir finansu reguliavimo. Išlaidu skirstymas i privalomasias ir neprivalomasias turi buti panaikintas ir Parlamentas turi pilnai dalyvauti nustatant politikos prioritetus ir kontroliuojant ju igyvendinima.

Isigaliojus Konstitucijoje numatytoms naujoms biudžetinems nuostatoms, reikes nustatyti ju taikymo procedura, pagal kuria butu paisoma institucines pusiausvyros tarp Parlamento ir Tarybos.

Parlamentas turi buti visaverciu veikeju sprendžiant bet kuriu nauju sriciu, kurios bus perduotos ES atsakomyben, biudžeto klausimus ir turi teise priimti galutini sprendima del išlaidu.


V.2.2 Už nauja biudžeto politika: Prioritetu nustatymas ir vykdymo kokybes gerinimas

Reikia skatinti derama bendro biudžeto prioritetu nustatyma. Butina vystyti investicinius biudžeto elementus, o ne dabartiniame biudžete dominuojancias subsidijas. Tai yra ypatingai svarbu Europos tarptautiniam politiniam ir ekonominiam konkurencingumui. Siekiant gerinti ES politikos vykdymo kokybe, veiklos užduociu nustatyma reikia derinti su stipresne ju igyvendinimo kontrole.


V 2.3 Už dinamiškesni vidutinio laikotarpio penkeriu metu finansini projekta

Naujas „daugiametis finansinis mechanizmas” nuo 2006 (= dabar Finansine perspektyva) turi sukurti mechanizmus, kurie užtikrintu reikiama biudžeto lankstuma, igalinanti ES veikti (vidaus saugumo, stichiniu nelaimiu, išorines politikos srityse) bei pakankamas biudžeto lešas jos tikslams pasiekti ir politikai testi.

Modernesne ir dinamiškesne vidutinio laikotarpio penkeriu metu finansinio planavimo savoka, paremta sklandžiomis ir efektyviomis proceduromis, nustatytomis Sutartyje, turetu pakeisti dabartini tarpinstitucini susitarima. Sistema butu glaudžiai susijusi su Komisijos mandatu.

Už efektyvesni teisiniu aktu priemimo ir biudžeto proceduru suderinamuma. Naujoji Konstitucija sustiprins Europos teises aktu vaidmeni, todel Europos Parlamento vaidmuo taip pat išaugs. Tai reiškia, kad teises aktu priemimo ir biudžeto proceduros taps labiau suderintomis, siekiant užtikrinti aukštus teises aktu standartus. Reikia skirti didesne pagarba politikos pirmumui politiniu sprendimu ir teises aktu priemimo procese.


V.2.4 Nustatykime ryši tarp pilieciu ir ištekliu

Tikra nuosavu ištekliu sistema, kuri pakeistu dabartine sistema, atspindincia valstybiu nariu nuomone ir nesuteikiancia žodžio Europos Parlamentui, galetu geriau informuoti piliecius apie ES išleidžiamus pinigus¹. Galios surinkti pinigus šiame kontekste yra esminis dalykas. Valstybems narems galetu buti suteiktos garantijos del ribu ar didžiausio padidinimo procento, bet sprendimai tureti buti priimami bendro sprendimo procedura.


¹ Reiktu išanalizuoti, kaip alternatyvu pirma žingsni, bendro sprendimo proceduros ivedima sprendimu priemimui del nuosavu ištekliu.