II. Ką nuveikė ELP–ED grupė?

Pasiūlymas dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais direktyvos pasiekė Parlamentą 2002 m. ir buvo priimtas per antrą svarstymą 2003 m. liepą. Už šį dokumentą atsakingas yra pranešėjas Mr. Moreira Da Silva, ELP–ED grupės narys. Tai yra labai svarbus ir techniniu požiūriu sudėtingas įstatymo projektas, kylantis iš ES įsipareigojimų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kaip galimamažesniais kaštais laikytis Kyoto protokolo nuostatų, bei sukurti ES apyvartinių taršos leidimų rinką.

Prekybos apyvartinės taršos leidimais principai bus įgyvendinti 2005 m. ir padidėjusioje ES įtrauks tūkstančius daug energijos sunaudojančių firmų (plieno liejyklos, elektros jėgainės, naftos perdirbimo įmonės, popieriaus fabrikai, stiklo fabrikai, cemento gamyklos ir t. t). Tai leis ES sumažinti išlaidas 35 procentais, siekiant įvykdyti Kyoto protokolo įsipareigojimus. Valstybės narės paskirstys CO 2 apyvartinės taršos leidimus atitinkamoms bendrovėms. Bendrovės, kurios neišnaudoja viso leidimo teršti dydžio, likutį gali parduoti labiau teršiančioms.

Tokiu būdu pastarosios gali viršyti joms nustatytas leistinas ribas, nusipirkdamos papildomų leidimų rinkoje. Pirmas žingsnis, kuris turėtų būti žengtas prieš pradedant veikti šiam mechanizmui, yra leidimų, kurie būtų skirti kiekvienam sektoriui ir kiekio bendrovei, sukūrimas. Šis principas bus vykdomas dvejais etapais: 2005-2007 m. ir 2008-2012 m. Pirmajame etape valstybės narės nemokamai paskirstys 95 proc. leidimų, o antram periodui - 90 procentų. Tai reiškia, kad pradžioje iki 5 procentų leidimų bus išparduota iš varžytynių, antrajame etape tai pasieks 10 proc. maksimumą. Dabar valstybės narės privalo sukurti nacionalinius projektus ir vėliausiai juos pateikti Komisijai iki 2004 m. balandžio. Nuo 2005 m. visa susijusi įranga privalo turėti leidimą, leidžiantį išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Mechanizmo veikimas Bendrijos mastu gali būti stebimas pranešimų pagrindu, pateikiamų kompetetingoms institucijoms kiekvienų metų pabaigoje, o kiekvieno pažeidimo atveju turėtų būti numatytos sankcijos.

Tokiu būdu šis mechanizmas paskatins investicijas į naujoves ir švarių technologijų naudojimą. Tie, kurie sugebės gaminti mažiau teršdami, laimės finansiškai, kadangi galės parduoti savo nepanaudotus leidimus. Vidutiniame laikotarpyje šios bendrovės kompensuos savo išlaidas investicijoms, o gamybos išlaidas bus mažesnės, kas savo ruožtu padidins jų konkurencingumą rinkoje. Tačiau tos bendrovės, kurios turės nepakankamai likvidaus turto, atitinkamų investicijų reikmėms, galės ir toliau tęsti gamybą, pirkdamos apyvartinės taršos leidimus ir turės daugiau laiko prisiderinti prie rinkos reikalavimų. Vartotojų poreikiai ilgainiui apsistos ties „švariai“ pagamintomis prekėmis ir skatins bendroves gaminti ekologiškiau ir ekonomiškiau. Nuo 2008 m. valstybės narės galės išplėsti šią sistemą ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, pvz., metanui, azoto oksidams ir hidrofluor-angliavandeniliams.

III. Mūsų tikslai kitai kadencijai

ELP–ED grupė mano, kad šio prekybos apyvartinės taršos leidimais principo įgyvendinimas ES yra tinkamiausias būdas šioje anglies ekonomikos epochoje kovoti su tarša ir klimato kaita. Turėdama vadovaujantį vaidmenį dirbant su šiuo dokumentu Parlamente, ELP–ED grupė visada manė, kad svarbiausias dalykas yra laikytis šių keturių principų:

Todėl prekyba apyvartinės taršos leidimais yra tik viena sprendimo dalis, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tačiau be abejo viena iš svarbiausių, pažangiausių ir drąsiausių priemonių, kurių iki šiol buvo imtąsi Bendrijoje ir Pasaulyje. Dar kartą Europos Sąjunga parodė, kad ji yra primaujanti kovoje su mūsų planetos būklės blogėjimu, ir saugo savo piliečių bei aplinkos, kurioje jie gyvena, gerovę.

Parlamentaras: Jorge MOREIRA DA SILVA
Patarėjas(-a): Amarylli GERSONY