Pagrindinės pastabos

Teisės aktai kovos su pinigų plovimu srityje

Pinigų plovimo tikslas yra paslėpti nusikalstamą kapitalo prigimtį suteikiant jam teisėtą įvaizdį. Tai vis dažniau vyksta tarptautinių tinklų pagalba, pasinaudojant globalizacija, technologijos pažanga ir nesuderintais nacionaliniais teisės aktais. Tai plataus masto reiškinys: pagal Tarptautinio Pinigų Fondo duomenis pinigų plovimas sudaro 2-5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto. Dėl to valstybės nusprendė kovoti su šiuo reiškiniu, priimdamos įvairius tekstus tarptautinių organizacijų kontekste (Jungtinių Tautų, EBPO bei Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu).

Kova su pinigų plovimu ES mastu patenka į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sritį (pirmasis ramstis). Tamperėje įvykusiame Europos Vadovų susitikime buvo pareikšta, kad „pinigų plovimas yra neatskiriamas nuo organizuoto nusikalstamumo“ ir buvo išreikštas pasiryžimas „išnaikinti jį visur, kur tik jis beegzistuotų“. Be to, trečiajame ramstyje yra numatytos priemonės, skirtos efektyviau kovoti su šiuo reiškiniu, abipusiškai pripažįstant baudžiamųjų bylų sprendimus dėl neteisėtai įgyto turto įšaldymo.

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios kova su tokiais veiksmais atsidūrė ypatingo dėmesio centre, kadangi tapo aišku, jog tokias operacijas, kurios visada buvo siejamos su narkotikų pasauliu, taip pat naudoja teroristinės organizacijos. Dėl šios priežasties pinigų plovimas buvo įtrauktas į kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją (Europos Sąjungos veiksmų planas dėl kovos su terorizmu).

Sąjungos veiksmai kovojant su pinigų plovimu, numatyti pirmajame Bendrijos ramstyje (Europos Sąjungos kompetencijos sritis)

Teisinis kovos su pinigų plovimu pagrindas šiame ramstyje yra 1991 m. birželio 10 d. direktyva dėl finansinės sistemos panaudojimo pinigų plovimo tikslais prevencijos, kurios taikymo sritis buvo išplėsta 2001 m. priimtais pakeitimais. Pirmasis pasiūlymas įpareigoja kredito ir finansines institucijas pranešti atsakingoms institucijoms apie bet kokią veiklą, kuri gali būti susijusi su pinigų plovimu. Šis geranoriškas pranešimas nėra joks bankinės paslapties pažeidimas. Visgi, kai kurie tarptautiniai pinigų pervedimai išvengia šios kontrolės. 2002 m. buvo pasiūlytas reglamentas dėl pinigų plovimo prevencijos skatinant muitinių bendradarbiavimą. Šiame reglamente siūloma įvesti privalomą deklaraciją apie grynųjų pinigų judėjimą per išorines sienas.

Nuo tada ELP-ED grupė daug kartų pabrėžė pirmosios direktyvos trūkumus. ELP-ED grupės narys K. Lehne buvo paskirtas Parlamento pranešėju. Karščiausios derybos vyko dėl pasiūlymo pasekmių advokatų darbui.

Naujame tekste yra daug svarbių naujovių: įtraukiami nefinansiniai sektoriai ir bendrovės; uždraudžiamas pinigų, atsirandančių dėl su organizuotu nusikalstamu susijusios veiklos, o ne tik dėl prekybos narkotikais, plovimas; direktyvos taikymo sritis išplėsta, kad apimtų ir meno kūrinius; riba, nuo kurios kazino privalo pateikti deklaraciją, sumažinta iki 1000 eurų; į direktyvą įtraukta išimtis dėl privalomos deklaracijos pateikimo, leidžianti advokatams išsaugoti konfidencialumą patariant klientams. Tarybai ir Parlamentui pasiekus susitarimą dėl galutinio teksto, 2001 m. gruodį direktyva buvo priimta.

Ir vėl mūsų frakcijos nariui, šį kartą I. Schmitt, buvo pavesta paruošti pranešimą dėl 2003 m. gegužės mėn. pasiūlymo dėl muitinės institucijų bendradarbiavimo kovoje su pinigų plovimu. Šiame pranešime buvo pasiūlyta privaloma deklaracija apie grynųjų pinigų judėjimą per išorines sienas: visi asmenys, įvažiuojantys ar išvažiuojantys iš ES teritorijos ir turintys grynųjų pinigų sumą, lygią ar viršijančią 15 000 eurų, turi ją deklaruoti. Jei yra priežasčių, leidžiančių manyti, kad šie grynieji pinigai yra naudojami pinigų plovimo operacijose, šioje deklaracijoje pateikta ar vėlesnės kontrolės metu gauta informacija turi būti automatiškai persiųsta atitinkamos valstybės atsakingai institucijai ir, tam tikromis aplinkybėmis, Komisijai. Tekste yra numatytos sankcijos ir pasikeitimas informacija su trečiosiomis šalimis.

Parlamento pranešėjas pabrėžė būtinybę efektyviau kovoti su pinigų plovimu papildant dabartinį mechanizmą naujomis priemonėmis. Tačiau jis suabejojo metodu, siekiančiu sukurti bendro pobūdžio privalomos deklaracijos procedūrą. Vietoj šios procedūros jis siūlo priimti sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pačioms pasirinkti geriausias priemones, pvz., perspėjimo procedūrą. Be to, jis skatino kurti duomenų bazę, skirtą procedūros metu surinktos informacijos saugojimui. Šią duomenų bazę valdytų visos valstybės narės ir ji būtų EUROPOL žinioje.

Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už pinigų plovimą (trečiasis ramstis) - valstybių narių kompetencijos sritis

Kova su pinigų plovimu teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje yra vykdoma Europos mastu pagal 1990 m. lapkričio mėn. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo bei dėl neteisėtu būdu įsigyto turto nustatymo, atsiradimo ir konfiskacijos. Po Tamperės Europos Vadovų susitikimo buvo priimta daug priemonių, skatinančių valstybių narių bendradarbiavimą teikiant tarpusavio teisinę pagalbą finansinių nusikaltimų tyrimui ir nagrinėjimui teismo procesuose. Tai paskatino valstybes nares derinti jų teisines ir procedūrines nuostatas baudžiamųjų bylų srityje. ELP-ED grupė pritaria kiekvienai iniciatyvai, skatinančiai tiesioginių ryšių plėtojimą tarp valstybių narių tardytojų, teisėjų ir prokurorų, bei visoms priemonėms, suteikiančioms valstybėms narėms teisę reikalauti informacijos apie bankinius sandorius. Mūsų frakcijos nuomone yra būtina sukurti naują darbo grupę, kuri skatintų bendradarbiavimą Europos mastu siekiant užtikrinti optimalų pasikeitimą informacija. Ateityje ši darbo grupė galėtų tapti viena iš Eurojust sudedamųjų dalių.

PERSPEKTYVOS

Pinigų plovimas tampa vis sudėtingesniu procesu, pagrįstu vis sumanesne finansine organizacija. Nusikaltėlių tinklai ieško būdų kuo tiksliau kopijuoti legalias verslo operacijas.

Ekonominė evoliucija, finansinio reglamentavimo panaikinimas bei sulaikymo būdų tobulinimas privertė nusikaltėlius ieškoti naujų sprendimų. Tai atitinkamai paskatino už kovą su pinigų plovimu atsakingus asmenis prisitaikyti prie šių naujų nusikaltėlių veiklos metodų. Būtent dėl šios priežasties ELP-ED grupė mano, kad kova su pinigų plovimu turi būti vykdoma tarptautiniu mastu. Ji ragina Europos Parlamentą priimti naujas sulaikymo priemones, kurios atsižvelgtų į elektroninių ir interneto technologijų naudojimą pinigų plovimo tikslams. Frakcija ypač pabrėžia būtinybę skatinti ir supaprastinti informacijos pasikeitimą tarp valstybių narių apie vykdomas baudžiamąsias bylas, įtariamuosius ir įšaldytą turtą.

Galiausiai, grupė pasisakė už Konvento pasiūlymą sustiprinti Europos Sąjungos galias teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje.

Mercedes Alvargonzález