Pagrindinės pastabos
Birželio 2004Kaimo vystymo politika
Įvadas
Kaimo vietovės sudaro apie 80 procentų ES teritorijos; jose gyvena didelė ES gyventojų dalis. Plečiantis Europos Sąjungai, kaimo vietovės taps dar svarbesnės. Savo programoje ,,Agenda 2000“ ES pabrėžė kaimo vystymo politikos svarbą nurodydama, kad ši tampa antru bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčiu. 2003 m. birželio mėn. ES reformavo BŽŪP, patobulindama ir išplėsdama kaimo vystymo politiką.
I. Ką veikia Europos Sąjunga šioje srityje?
ES kaimo vietovės labai skirtingos. Todėl programa ,,Agenda 2000“ numato skirtingo pobūdžio kaimo vystymo priemones: investavimą į žemės ūkio verslus, žmogiškuosius resursus (jaunus ūkininkus, ankstyvą pensiją, mokymus), skurdesnius regionus ir teritorijas, kurioms taikytini aplinkosauginiai apribojimai, žemės ūkio aplinkosaugos priemones, žemės ūkio produktų apdorojimą ir prekybą jais, miškų ūkį ir kaimo prisitaikymo prie kintančių sąlygų bei vystymosi skatinimą. Valstybės narės gali pasirinkti savo regionams tinkamiausias primones.
Programoje ,,Agenda 2000“ yra numatyta ES ir valstybių narių bendro finansavimo sistema. ES skiria 50 procentų reikiamų lėšų, tačiau, priklausomai nuo regiono, jos indėlis gali pakilti iki 75 procentų (I tikslo regionai, skurdesnės teritorijos). Kita kaimo vystymo programa ,,Lyderis+“, nukreipta į naujoves diegiančius darnaus vystymosi projektus. 2003 m. ES reformavo BŽŪP, nusprendusi padidinti kaimo vystymo finansavimą vadinamo ,,moduliavimo“ būdu. Moduliavimas - tai dalies pirmo BŽŪP ramsčio (rinkos politikos ir tiesioginių išmokų) lėšų, ne daugiau kaip 5 procentų per metus, perkėlimas antram (kaimo vystymo) ramsčiui. 2000 - 2006 m. ES kaimo vystymui skyrė 50 milijardų eurų ir papildomai 2 milijardus ,,Lyderis+“ projektams finansuoti.
2003 m. reformuodama BŽŪP, Europos Sąjunga nustatė naujas papildomas kaimo vystymo politikos priemones, kuriomis ypač skatinama:
Be to, žemės ūkio aplinkosaugos skyrius bus papildytas naujomis gyvūnų apsaugos priemonėmis ir jo bendras finansavimas bus padidintas 10 procentų.
II. Ką nuveikė ELP-ED grupė?
ELP-ED grupė atliko svarbų vaidmenį, plečiant ir tobulinant kaimo vystymo politiką. Jau rengiant programą ,,Agenda 2000“ ir 2003 m. reformos paketą, ELP-ED grupės nariai pateikė pasiūlymų dėl paramos jauniems ūkininkams, kaimo vystymo priemonių supaprastinimo ir joms skiriamo finansavimo padidinimo. Be to, ELP-ED grupė primygtinai reikalavo šioje srityje taikyti subsidiarumo principą, t.y. kad valstybės narės pačios sudarytų kaimo vystymo programas ir pateiktų jas Komisijai patvirtinti.
Europos komisaras Franz Fischler (ELP-ED), norėdamas pabrėžti ES kaimo vystymo politikos svarbą, 2003 m. lapkričio mėn. Zalcburge surengė konferenciją kaimo vystymo klausimais. Europos Parlamento ELP-ED grupės narys, Žemės ūkio komiteto pirmininkas, Joseph Daul pateikė šios konferencijos išvadas. Jose nurodyti pagrindiniai kaimo vystymo politikos ateitį užtikrinantys principai:
III. Mūsų tikslai kitai kadencijai
ELP-ED grupė mano, kad kaimo vystymo politika turi būti patobulinta, kad sustiprėtų kaimo vietovės ir būtų sudarytos geresnės sąlygos visiems jose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Žemės ūkis nėra vienintelė, bet neabejotinai pagrindinė kaimo vietovių veiklos sritis. Vykstant ES plėtrai, kaimo vystymo politika taps dar svarbesnė. Būtina visiškai išnaudoti naują laikiną kaimo vystymo priemonę (LKVP), skirtą 2004 - 2006 m. remti naujų valstybių narių kaimo vietoves.
Stiprindami antrą BŽŪP ramstį ir vykdydami naują visapusiško kaimo vystymo politiką, kursime socialiai darnias ir perspektyvias kaimo vietoves. Remdami veiklos įvairovę, šeimos verslą ir kaimo pramonę, skatinsime užimtumą ir išvengsime kaimo gyventojų mažėjimo. Atsižvelgdama į tai, kad 50 procentų kaimo gyventojų yra vyresni nei 50 metų, ELP-ED grupė pabrėžia, jog būtina skatinti jaunus žmones ūkininkauti ir sudaryti sąlygas jiems mokytis. Be to, labai svarbu pasitelkti visus kaimo žmones, ypač moteris, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį tiek ūkininkaujant, tiek vystant kaimo vietoves.
Šiuo metu 10 procentų žemės ūkio biudžeto skiriama kaimo vystymui. To nepakanka įgyvendinti mūsų tikslus. Perėjimo prie antrojo ramsčio kaštai turėtų būti padengiami ne tik iš šiam ramsčiui skiriamų lėšų, bet ir iš struktūrinių fondų. Gyvenantiems žemiau pragyvenimo lygio ūkininkams turi būti teikiama atitinkama socialinė ekonominė pagalba ir sudaryta speciali draudimo programa ūkininkų patiriamiems nuostoliams dėl gyvulių ligų kompensuoti. Kaimo vystymo priemonės turi būti įgyvendinamos kaip įmanoma decentralizuotai, paliekant Parlamentui bendro sprendimo teisę svarbiausiais klausimais. Bendrai tariant, šios priemonės būtinos, kad nauji ekologiniai reikalavimai nesumažintų ES galimybės konkuruoti su trečiosiomis šalimis.
Patarėjas A. Bastiaansen
