Pagrindinės pastabos

Birželio 2004

Didesnė Europa

Remdamasis Komisijos pranešimu Tarybai ir Europos Parlamentui, Parlamentas taip pat gvildeno temą pavadinimu „Didesnė Europa - kaimynystė:

Naujos ribos ES santykiuose su rytiniais ir pietiniais kaimynais“ buvo aptariamos Parlamento pranešime pavadinimu „Didesnė Europa“. Išryškėjo pozicija, didele dalimi suformuota ELP - ED grupė.

Šiame kontekste svarbiausias uždavinys yra užtikrinti, kad padidėjusi Europos Sąjunga po 2004 m. gegužės 1 d. neatsiskirtų nuo Rytų ir Pietų, o išvystytų santykių strategiją su savo rytiniais ir pietiniais kaimynais, kurios pagalba bendroje erdvėje būtų galima kurti ir dalintis taika, stabilumu, saugumu, demokratija ir gerove.

ELP - ED grupės nuomone, reikia atkreipti dėmesį, į skirtingas sąlygas rytinėse ir pietinėse Europos Sąjungos kaimyninėse valstybėse reikalaujančias skirtingų strateginių pagrindų. Net kaimyninėse valstybėse Rytuose, kurioms dar reikia pašalinti daugybę bendrų struktūrinių trūkumų, reikia dar kartą atlikti atskirą kiekvienos šalies analizę, norint išspręsti specifines šių šalių problemas ir suprasti esamą padėtį, kuri apima demokratijos trūkumą Baltarusijoje ar nestabilią situacijoje Moldovoje ir dalinai karinio pobūdžio konfliktus Kalnų Karabache, Abchazijoje, Pietų Osetijoje, o ypač Čečėnijoje.

Remiantis šiais samprotavimais, ELP - ED grupė, palaikoma viso Europos Parlamento, yra tos nuomonės, kad išsiplėtusios ES naujos sienos yra gera proga vystyti plačią ir veiksmingą kaimynystės koncepciją su tomis valstybėmis ir regionais, kurie nepriklauso būsimai plėtrai.

Yra svarbu sukurti aiškią sąntykių sistemą tarp 25 išplėstos ES valstybių, tarp tų valstybių, su kuriomis jau buvo pasiekti įvairūs susitarimai dėl būsimos narystės, ir tarp tų, dėl kurių dar nėra aišku, ar jos galės prisijungti prie Sąjungos. Taip pat tarp visų kitų Sąjungos kaimynų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ši sistema turėtų remtis bendrais žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pagrindais. Taip pat turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys įvairiems tarpregioniniems ypatumams. Konkrečiai tai reiškia, kad Pietų regionui svarbiausia yra vystyti tarpregioninį ir regioninį bendradarbiavimą, tuo tarpu kaimyninėms valstybėms Rytuose svarbiau būtų sėkmingas abipusis bendradarbiavimas, nes regioninis bendradarbiavimas dėl stipriai išreikštų skirtumų vargiai yra įmanomas.

Rusijos atžvilgiu, ELP - ED grupė laikosi nuomonės, kad politinė koncepcija „Didesnė Europa - kaimynystė“, turi būti panaudota kaip svarbus instrumentas toliau vystant partnerystę tarp ES ir Rusijos. Tačiau ELP - ED grupė yra įsitikinusi, kad dėl priežasčių, susijusių su Rusijos dydžiu, ištekliais ir ambicijomis, sąntykiai tarp Sąjungos ir šios šalies išlieka labai svarbūs ir už kaimynystės politikos koncepcijos ribų. Tuo pačiu primygtinai pabrėžiama, kad dabartinė padėtis Čėčėnijoje ir bendra demokratinė situacija Rusijoje, kaip ir anksčiau trukdo sklandžiai vystyti partnerystę.

Dėl Baltarusijos, kitos svarbios naujos kaimynės, ELP - ED grupei pasisekė užsitikrinti didžiąją daugumą Parlamente, kad su šia vienintele Europoje išlikusia diktatoriška vyriausybe ES ir ateityje nevykdytų jokio platesnio bendradarbiavimo. Vietoje to reikia intensyviau remti naujos pilietinės visuomenės atsiradimą ir nepriklausomos demokratinės opozicijos kūrimą. Šiuo tikslu Komisija raginama sukurti atitinkamą veiklos planą, kuris apibrėžtų Sąjungos santykių su šia šalimi ribas ir sąlygas.

Ukrainos atžvilgiu grupė, o taip pat ir Parlamentas laikosi nuomonės, kad šiai šaliai dėl jos dydžio, geografinės padėties ir visų pirma dėl giliai įsišaknijusių istorinių, kultūrinių, prekybinių ir kitų santykių su Vidurio ir Vakarų Europa, taip pat su Rusija, turi tekti ypatinga reikšmė politinėje koncepcijoje „Didesnė Europa - kaimynystė“. ELP - ED grupė remia Ukrainos norą prisijungti prie Sąjungos, taip pat pritaria šiuo metu Tarybos ir Komisijos nustatytiems pagrindiniams uždaviniams sudarant veiksmų planą Ukrainos atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu metu su susirūpinimu konstatuojama, kad tolimesnis bendradarbiavimas tarp šios šalies ir ES gali būti sutrukdytas dėl planuojamos bendros ekonominės erdvės sukūrimo tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, bei pabrėžiama, kad tik demokratinė ir nepriklausoma Ukraina, turinti atvirą visuomenę, panašią į senosiose ir naujosiose ES valstybėse narėse, gali daryti sprendimus apie galutinę geopolitinę šalies orientaciją. Todėl yra būtina atidžiai stebėti kaip laikomasi demokratinių ir teisinės valstybės principų prieš artėjančius 2004 metų prezidento rinkimus.

Dėl Viduržemio jūros regiono, ELP - ED grupė, remiama didžiosios Parlamento daugumos, mano, kad yra būtina performuoti dabartinę Europos - Viduržemio jūros regiono partnerystę pasitelkiant abipuses ir daugiašales iniciatyvas įvairiose srityse ir įjungti ją į platesnės politikos koncepciją „Didesnė Europa - kaimynystė“. Čia pirmiausia reikėtų atsižvelgti į stipresnę tarpregioninių ryšių plėtrą su Magribo ir Mašreko šalimis. Su šiomis šalimis pasirašyti dvišalio susivienijimo susitarimai turi būti vykdomi taip, kad prisidėtų prie stipresnės regioninės integracijos. Visai erdvei galioja tai, jog daugiašalė, aiški ir veiksminga partnerystė tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono, be socialinio ir ekonominio aspekto dar turi atsižvelgti į žmogaus teisių apsaugą ir vystymą, švietimo sistemos plėtrą ir kovą prieš atskirtį ir skurdą. Bendras frakcijos ir Parlamento tikslas šiame kontekste yra dvišalį susivienijimo susitarimą pakeisti į daugiašalį susitarimą su visomis Barselonos proceso valstybėmis.

Baigiant ELP - ED grupė primena, kad politinės koncepcijos „Didesnė Europa - kaimynystė“ vystymas negali neigiamai įtakoti nei Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos, kaip jau pripažintų šalimis kandidatėmis, nei vakarinių Balkanų valstybių, kaip potencialių šalių kandidačių, statuso. Tuo pačiu ji pasisako už tai, kad Turkija, nepriklausomai nuo jos galimos narystės, ateityje būtų įtraukta į kaimynystės politiką.

Andreas - Renatus Hartmann
Michael Gahler, Europos Parlamento narys
Luigi Mazza